Administracinė informacija

Darbo užmokestis
Informacija apie Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro darbuotojų atlyginimus pateikiama vadovaujantis Vyriausybės nutarimais dėl minimalaus darbo užmokesčio, dėl darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio ir Centro pareigybių sąrašu patvirtintu Centro visuotinio dalininkų susirinkimo protokolu.

Pareigybės pavadinimas Etatų skaičius Nustatytasis mėnesis darbo užmokestis, Eurais, neatskaičius mokesčių (2023 metai)
Direktorius 1 3093,18
Direktoriaus pavaduotojas 2 2628,18
Skyriaus, sektoriaus, kito padalinio vedėjas: 
Pedagoginis darbuotojas
Kiti darbuotojai
28
14
14

 

2442,18 – 2572,38
2287,80 – 2572,38

Specialistas, pedagogas:
Specialistas
Mokytojas
Kiti specialistai

349,61

4,75
289,86
55

 

1623,78 – 1882,32
1674,00 – 1806,06
1525,20 – 2046,00

Kvalifikuotas darbuotojas 46 1302,00 – 1488,00
Darbininkas 88 840,00

Paskatinimai ir apdovanojimai
Informacija ruošiama
Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai

2023 m. Biudžeto vykdymo ataskaitos.

2023 m. I ketvirtis – Biudžeto vykdymo ataskaitos

2023 m. II ketvirtis – Biudžeto vykdymo ataskaitos

2023 m. III ketvirtis –Biudžeto vykdymo ataskaitos

2022 m.  Biudžeto vykdymo ataskaitos.

2022 m. I ketvirtisBiudžeto vykdymo ataskaitos

2022 m. II ketvirtisBiudžeto vykdymo ataskaitos

2022 m. III ketvirtis Biudžeto vykdymo ataskaitos

2021 m. biudžeto vykdymo ataskaitos.

2021 m. I ketvirtisBiudžeto vykdymo ataskaitos

2021 m. II ketvirtis –  Biudžeto vykdymo ataskaitos

2021 m. III ketvirtisBiudžeto vykdymo ataskaitos

2020 m. biudžeto vykdymo ataskaitos.

2020 m. I ketvirtis – Biudžeto vykdymo ataskaitos

2020 m. II ketvirtisBiudžeto vykdymo ataskaitos

2020 m. III ketvirtisBiudžeto vykdymo ataskaitos

2019 m. biudžeto vykdymo ataskaitos.

2019 m. I ketvirtisBiudžeto vykdymo ataskaitos

2019 m. II ketvirtisBiudžeto vykdymo ataskaitos

2019 m. III ketvirtis – Biudžeto vykdymo ataskaitos

Finansinių ataskaitų rinkiniai

2023 m. metinės finansinės ataskaitos

2023 m. I ketvirtisFinansinės ataskaitos

2023 m. II ketvirtisFinansinės ataskaitos

2023 m. III ketvirtisFinansinės ataskaitos

2022 m. metinės finansinės ataskaitos

2022 m. I ketvirtis – Finansinės ataskaitos

2022 m. II ketvirtis – Finansinės ataskaitos

2022 m. III ketvirtis –Finansinės ataskaitos

2021 m. metinės finansinės ataskaitos

2021 m. I ketvirtis – Finansinės ataskaitos

2021 m. II ketvirtis – Finansinės ataskaitos

2021 m. III ketvirtis – Finansinės ataskaitos

2020 m. metinės finansinės ataskaitos

2020 m. I ketvirtisFinansinės ataskaitos 

2020 m. II ketvirtisFinansinės ataskaitos

2020 m. III ketvirtisFinansinės ataskaitos

2019 m. metinės finansinės ataskaitos

2019 m. I ketvirtisFinansinės ataskaitos 

2019 m. II ketvirtisFinansinės ataskaitos

2019 m. III ketvirtis – Finansinės ataskaitos

Tarnybiniai automobiliai

Eil. Nr. Markė, modelis Valstybinis numeris Spalva
1 Ford GALAXY GFS 507 Ruda
2 Renault Espace EBG 699 Pilka
3 Ford Transit Custom MFN 984 Pilka
4 Ford Transit Custom KOZ 527 Pilka
5 Škoda SUPERB LPP 810 Pilka
6 Honda Civic DHE 020 Pilka
7 Opel Vivaro LBG 440  Balta

Lėšos veiklai viešinti

Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinė sistema (VIRSIS), kurioje šios sistemos naudotojas gali viešai ir neatlygintinai ieškoti, peržiūrėti, analizuoti Visuomenės informavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus Lietuvos Respublikoje registruotų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų (juridinių asmenų), t. y. žiniasklaidos priemonių, leidėjų, reklamos, viešųjų ryšių agentūrų, nepriklausomų kūrėjų ir kitų viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, duomenis apie jų veiklą:
– valdymą;
– dalyvius;
– vykdomas visuomenės informavimo veiklos rūšis;
– valdomas visuomenės informavimo priemones (rūšis, kategorijas), už jų turinį atsakingus asmenis;
– padarytus rimtus profesinius pažeidimus ir profesinės etikos nesilaikymą;
– turimas licencijas ir nustatytas metines įmokas;
– leidinių tiražą ir tiražo tikrinimą, jei toks atliktas;
– gautas pajamas iš politinės reklamos;
– lėšas iš viešojo sektoriaus subjektų;
– paramą iš fizinių ir juridinių asmenų, kai ji per kalendorinius metus viršija 10 BSI (nuo 2023 m. sausio 1 d. BSI – 49 eurai) ir jų šaltinius.

VIRS paieška galite atlikti prisijungus prie VIRSIS interneto svetainės – www.virsis.lt

Nuomos dokumentai

Informacija ruošiama

Darbuotojų sauga ir sveikata

Darbuotojų sauga ir sveikata (DSS) – sąlygos ir veiksniai, prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų (įskaitant laikinuosius darbuotojus ir rangovų personalą) darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose Karaliaus Mindaugo PMC veiklos etapuose ir padaliniuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta.


Darbuotojų informavimas ir konsultavimas DSS klausimais

Esant poreikiui darbuotojus informuoja ir konsultuoja DSS ir priešgaisrinės saugos klausimais padalinių vadovai paskirti Karaliaus Mindaugo PMC 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-287 Dėl Karaliaus Mindaugo PMC darbuotojų ir mokinių saugos ir sveikatos instruktavimo ir atsakingų asmenų skyrimo  arba Darbų ir civilinės saugos specialistas.

Darbuotojų informavimui ir konsultavimui naudojamos šios priemonės:

Tokiu būdu sudaromos sąlygos darbuotojams dalyvauti svarstant aktualius DSS, priešgaisrinės saugos klausimus, įgyvendinant DSS tikslus, užtikrinant saugias darbo sąlygas.


Instruktavimas ir mokymas

  • Įvadinis;
  • Pirminis, periodinis, papildomas ir tikslinis;

Darbuotojų mokymas vykdomas vadovaujantis Karaliaus Mindaugo PMC darbuotojų mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo tvarkos aprašu.


Nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevencija, pagalbos organizavimas jiems atsitikus

Už privalomų sveikatos patikrinimų organizavimą (darbuotojų, kuriems reikia pasitikrinti sveikatą, sąrašą, sveikatos tikrinimo grafiką ir pan.) atsakingas personalo skyrius. Sveikatos tikrinimai organizuojami vadovaujantis Karaliaus Mindaugo PMC privalomojo darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarkos aprašu.
Atsakingi už pirmosios medicinos pagalbos suteikimą ir jos organizavimą bei priemonių saugojimą yra padalinių vadovai paskirti Karaliaus Mindaugo PMC direktoriaus įsakymu. Pirmosios pagalbos rinkiniai naudojami ir papildomi vadovaujantis Pirmosios medicinos pagalbos rinkinio (vaistinėlės) priežiūros, papildymo ir saugojimo tvarkos aprašu.


Nelaimingi atsitikimai ir incidentai

Visi nelaimingi darbuotojų atsitikimai tiriami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais.
Incidentų darbe tyrimai vykdomi vadovaujantis Karaliaus Mindaugo PMC darbuotojų incidentų darbe tyrimo ir registravimo tvarkos aprašu.


Profesinės rizikos vertinimas

Kasdienė prevencija, veiklos procesų stebėsena, kad būtų laikomąsi DSS norminių teisės aktų reikalavimų darbo metu, yra pavesta padalinių vadovams.
Profesinės rizikos įvertinimas peržiūrimas įvykus pasikeitimams darbo veikloje ir vietoje.
Vertinimas atliekamas vadovaujantis Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais.
Rizikai pašalinti ar sumažinti naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, kuriomis darbuotojai aprūpinami vadovaujantis Karaliaus Mindaugo PMC darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis tvarkos aprašu.


Aktualūs teisės aktai:

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215253/asr

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministro Profesinės rizikos vertinimo bendrieji nuostatai
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.435935/asr

Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.240900/asr


Kontaktai:

Darbų ir civilinės saugos specialistas
Karaliaus Mindaugo pr. 11, Kaunas, 301 kab.

Civilinė sauga
Viena pagrindinių platformų, kurioje galima rasti pagrindinius atsakymus į civilinius saugos klausimus, yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parengta svetainė www.lt72.lt

Perspėjimas apie pavojų

Gyventojai perspėjami apie pavojų šiomis pagrindinėmis priemonėmis:

  • Garso sirenomis. Jomis įprastai ne vėliau kaip per 3 min. nuo jų įjungimo pranešama apie konkretų pavojų. Išsamiau apie galimus pavojų signalus: https://www.lt72.lt/?page_id=1952.
  • Trumpaisiais pranešimais į telefonus per korinio transliavimo sistemą. Norėdami savo telefone įjungti korinio informavimo funkciją, sekite instrukcijas: https://www.lt72.lt/?page_id=1969.

Taip pat perspėjimas gali vykti per įvairias visuomenės informavimo priemones, transporto priemonių ir įmonių garsinius signalus, pasiuntinius. Kartu su pranešimu apie (galimą) pavojų yra informuojama, kaip reikia elgtis konkretaus pavojaus atveju.

Kolektyvinės apsaugos statiniai yra iš anksto parinkti ir specialiai pažymėti pastatai, kurie gali būti greitai pritaikomi laikinam gyventojų prieglobsčiui saugantis nuo žalingo aplinkos poveikio bei evakuotų gyventojų apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Kolektyvinės apsaugos statiniuose bus surenkami evakuojamieji arba laikinai apgyvendinami evakuotieji gyventojai. Juose organizuotai bus teikiamos gyvybiškai būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.

Kolektyvinės apsaugos statiniai žymimi tokiu simboliu:

Šie pastatai yra saugūs ir juose būtų galima rasti prieglobstį. Daugiau informacijos apie kolektyvinės apsaugos statinius ir jų žemėlapį galima rasti adresu https://www.lt72.lt/?page_id=3040

Informacija, skirta pasiruošti ekstremaliajai situacijai

Atsakymus į aktualius klausimus galima rasti ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos leidiniuose, kurie skelbiami http://kam.lt/lt/katurimezinoti.html.

  1. Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi informacinę medžiagą su praktiniais patarimais, ką daryti tam tikrų ekstremalių įvykių metu. Šią medžiagą galima rasti dviem formatais:

  1. Elgesys konkrečios nelaimės atveju

Kaip elgtis konkrečios nelaimės atveju, detalizuota minėto Krašto apsaugos ministerijos leidinio „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir karo metui“ 73–94 puslapiuose.

Pagrindinės nelaimės, kurių metu reikia žinoti, kokių veiksmų imtis:

  • cheminis pavojus;
  • radiacinis pavojus;
  • katastrofinis užtvindymas;
  • potvynio pavojus;
  • uragano pavojus;
  • oro pavojus.
  1. Pasipriešinimas priešiškoms pajėgoms

Karo atveju Lietuvos Respublikos Konstitucija numato pareigą Lietuvos piliečiams ginklu ginti savo valstybę. Tačiau prisidėti prie pasipriešinimo ir krašto apsaugos galima daugiau negu vienu būdu. Taip pat aktyvus pasipriešinimas gali būti vykdomas be ginklo. Pasipriešinimo temomis Krašto apsaugos ministerija yra parengusi leidinį „Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės“.

Radiacinis pavojus

Pastebime daug nerimo dėl galimo radiacinio pavojaus. Todėl dalijamės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos informacija apie atitinkamų priemonių naudojimą esant radiaciniam pavojui: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/sam-perspeja-kalio-jodido-tabletes-tik-baltarusijos-atomines-elektrines-avarijos-atveju-ir-tik-ministerijai-nurodzius?fbclid=IwAR1O3yIKTH_XimnY8IHsThbmdOoloN8ZQPuhmGTj30hp3gsqVXenib048tU.

Instrukcijas apsisaugoti nuo radiacinio poveikio esant Baltarusijos atominės elektrinės avarijai, kurias tinka naudoti ir esant kitokiam radiaciniam pavojui, galima rasti čia: https://www.lt72.lt/?page_id=2950.

Pirmoji pagalba

Ekstremaliųjų situacijų atvejais kyla didelė grėsmė žmonių sveikatai, todėl svarbu mokėti ir žinoti pirmosios pagalbos teikimo principus. Pagrindinę aktualią informaciją apie pirmąją pagalbą galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos parengtoje atmintinėje: https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/pirmoji%20pagalba(2).pdf.

Esant sudėtingiems sužeidimams, Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba yra parengusi leidinį:

 https://kam.lt/download/57058/pirmosios%20pagalbos%20teikimo%20vadovas.pdf.

Svarbu atkreipti dėmesį į pagrindinį principą, kad pirmosios pagalbos teikimas neturi dar labiau pakenkti pagalbą gaunančiam asmeniui ar sukelti didelį pavojų pačiam pagalbą teikiančiam žmogui.

Kibernetinis saugumas

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – NKSC) ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina gyventojus kritiškai vertinti informaciją socialiniuose tinkluose ir kibernetinėje erdvėje. Prasidėjus kariniams veiksmams Ukrainoje, NKSC fiksuoja išaugusį pranešimų apie sukčių veiklą socialiniuose tinkluose skaičių. Pasitikrinkite informaciją ir neskubėkite. Svarbu išsiugdyti įprotį pasitikrinti pateikiamą informaciją ar pasitarti su patikimais žmonėmis prieš atliekant veiksmus. Kitas svarbus veiksnys yra dėmesingumas, nes socialinė inžinerija remiasi skubinimu priimti sprendimus, nespėjus apgalvoti ir pasverti jų būtinumo ir reikalingumo, tikintis, kad elgsitės impulsyviai ir neracionaliai. NKSC patarimai dėl saugaus naršymo internete: https://www.nksc.lt/naujienos/patarimai_kaip_apsisaugoti_nuo_sukciu_kibernetinej.html.

Psichologinė ir emocinė pagalba

Karas Ukrainoje yra kritinė situacija, kurios metu gali būti sunku valdyti emocijas ar nuraminti natūraliai kylančią paniką. Bendruomenėms, organizacijoms ir šeimoms, susiduriančioms su krizėmis dėl šiuo metu pasaulyje vykstančių neramumų, pagalbą gali suteikti Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda. Daugiau informacijos: https://krizesiveikimas.lt/.

Sveikatos apsaugos ministerija yra sukūrusi svetainę www.pagalbasau.lt. Šioje svetainėje galima rasti patarimus ir pagalbą įvairiais emocinės sveikatos klausimais. Čia taip pat skelbiama ir dabartinės situacijos metu aktuali informacija apie:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parengti streso valdymo patarimai: https://pagd.lrv.lt/uploads/pagd/documents/files/streso%20valdymo%20pratimai.pdf.

Pokalbis apie karą

Mokinius, kaip ir kiekvieną suaugusįjį, neišvengiamai pasiekia informacija apie karą. Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi atmintinę, kaip kalbėtis su vaikais ir paaugliais apie karą: https://sam.lrv.lt/lt/naujienos/kaip-su-vaikais-ir-paaugliais-kalbetis-apie-kara-ukrainoje.

Patyčios ir neapykanta

Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste svarbu atskirti agresorę valstybę nuo aplink esančių kitos tautybės asmenų. Mūsų kaimynai, kolegos ir bendraklasiai – kokios tautybės jie būtų – nėra kalti dėl agresoriaus veiksmų. Į patyčias tautiniu pagrindu reikia reaguoti kaip į bet kokias kitas patyčias. Todėl tam gali būti naudojama bendra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainėje pateikta medžiaga apie patyčių ir smurto prevenciją: https://smsm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/smm-svietimas/patyciu-ir-smurto-prevencija1/rekomendacijos-ir-metodines-priemones.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ekstremalių situacijų prevencijos priemoniu planas 2021-2023 m.