Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras – populiariausias Lietuvoje

Lietuvoje kasmet vis labiau populiarėja profesinis mokymas. Tą liudija ir 2019 m. birželio 1 – rugsėjo 2 d. vykusio bendrojo priėmimo į šalies profesinio mokymo įstaigas rezultatai. Šiemet sudarytos 17 965 mokymosi sutartys, pernai – 17 157. Daugiausia stojančiųjų sulaukė ir populiariausiu pasirinkimu šalyje tapo Kaune įsikūręs Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras. Net 1570 pirmakursių šiais mokslo metais čia sieks įgyti populiariausias Lietuvoje profesijas. Iš viso šiame mokymo Centre mokosi daugiau nei 3000 mokinių.

„Turime aiškų identitetą ir atstovaujame paslaugų asmenims sritį. Tai, kad metai iš metų tampame populiariausi tik įrodo, kad čia teikiamos mokymo programos yra aktualios ir garantuojančios geras perspektyvas. Stojantieji darosi praktiškesni ir įvertina faktą, jog amatą įgijusių ir praktines žinias pritaikyti gebančių žmonių poreikis darbo rinkoje auga vis sparčiau,“ – teigia Karaliaus Mindaugo PMC direktorė Nora Pileičikienė.

Šiemet daugiausia stojančiųjų dėmesio sulaukė paramediko (204), socialinio darbuotojo padėjėjo (200), kirpėjo (174), higieninės kosmetikos kosmetiko (174) bei masažuotojo (131) mokymo programos. Centrą užplūdus pirmakursiams ugdymo procesas organizuojamas lanksčiai, plečiamos mokymui skirtos erdvės, atsinaujina infrastruktūra.

Paramediko profesija – populiariausias pasirinkimas Lietuvoje

„Pirmieji Lietuvoje pradėjome rengti paramedikus, esame šios programos pradininkai šalyje. Tik mūsų Centre galima įgyti šią profesiją, turime sukaupę didžiulę patirtį. Daugiau nei dešimtmetį programa gyvuoja, yra kasmet atnaujinama ir tobulinama, vis daugiau praktikų profesionalų įsijungia į komandą,“ – profesijos išskirtinumą pristato N. Pileičikienė.

Anot vadovės, sudėtingi, daug kantrybės ir tvirtų asmeninių savybių reikalaujantys 2 metus trunkantys paramediko mokslai griauna nusistovėjusį stereotipą, kad mokytis profesinėje mokykloje paprasta ir lengva. Tai, kad ne taip paprasta baigti paramediko mokslus liudija faktas, jog kasmet nemažai mokinių suklumpa per egzaminą ir ne visi įstojusieji įgyja šią profesiją. Dažniausiai programą renkasi ne tik greitosios medicinos pagalbos stočių darbuotojai, bet ir būsimieji medikai. Daug kam tai tampa pirmuoju laipteliu siekiant tolimesnių studijų ir papildoma realios praktikos galimybe. Nemažai daliai stojančiųjų paramediko profesija taip pat tampa papildoma kvalifikacija.

Paramediko mokymo programos absolventas Darius Karpavičius teigia, kad dveji metai sudėtingų profesijos mokslų leido jam galutinai įsitikinti, jog ši profesija yra jo pašaukimas. Tiesa, įtakos turėjo ir ankstesnė Dariaus profesinė patirtis Lietuvos krašto apsaugos sistemoje, kurioje dirbo net 12 metų.

Jei prieš dešimt metų pirmieji šią mokymo programą baigę paramedikai darbą pradėjo Kaune bei Vilniuje, tai šiuo metu yra išaugęs tokių specialistų poreikis ir mažesniuose miestuose.

Darbo rinkoje – didžiulis trūkumas

„Išaugusio socialinio darbuotojo padėjėjo profesijos populiarumo buvo galima tikėtis,“ – teigia N. Pileičikienė. Vadovė pasakoja, jog ištisus mokslų metus darbdaviai skambina ir ieško šios srities darbuotojų. „Socialinių paslaugų skyrius vykdo aktyvų bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, kurie atveria mokiniams praktikos ir įsidarbinimo galimybes. Siekiant profesionalaus ir kokybiško specialistų rengimo buvo įsigyta ypač reikalinga reabilitacinė įranga bei kitas aktualus profesijai inventorius. Įvertinus faktą, kad mūsų visuomenė senėja, poreikis tokių darbuotojų išliks ypač aktualus ir ateityje,“ – prognozuoja N. Pileičikienė.

Tai, kad stojantiesiems ypač aktualios sveikatos krypčių programos liudija ir kasmet dominuojantis masažuotojo profesijos populiarumas. Anot vadovės, šios programos absolventai – sėkmingi praktikai, be kurių sunku įsivaizduoti šalies gydymo įstaigas, reabilitacijos, SPA, sveikatingumo ir grožio centrus.

Vilioja galimybė dirbti sau

Pileičikienė pasakoja, jog didžioji dalis Centre vykdomų programų skirtos paslaugų sektoriui, žmonėms, kurie dažnai susikuria darbo vietas patys. „Daugelis profesinio mokymo centre besimokančių būsimųjų kirpėjų, kosmetikių, masažuotojų, siuvėjų, florisčių pradeda individualią veiklą ir dirba sau. Besimokydamos jos ne tik įgyja tvirtus profesinius pagrindus, bet ir verslo kūrimo pradmenis. Įgijusios diplomą, dažniausiai sėkmingai vykdo individualią veiklą ir tobulina žinias.

Anot Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentės Jolantos Mačiulienės, konkurencija grožio industrijoje yra didžiulė, todėl, norint susikurti savo nuolatinių klientų ratą, reikia įdirbio ir profesionalumo. „Būtina nuosekliai žingsniuoti link svajonių darbo ir profesijos. Negalima mokytis tik stebint socialinius tinklus ir kanalus, žiūrint video. Reikalingos įvairiapusės žinios, kurias gali suteikti gyvas bendravimas ir mokymasis šalia meistro,“ – teigia J. Mačiulienė ir pastebi, jog profesinio mokymo centras turi stiprią profesijos mokytojų komandą, kuri yra parengusi ne vieną meistriškumo konkursų čempioną bei sėkmingą grožio verslo atstovą.

Stojantieji keičia požiūrį į profesiją

„Profesinio mokymo įstaigoje įgyta praktiška specialybė leidžia nesunkiai susirasti darbą ir suteikia galimybę tęsti studijas kolegijose ar universitetuose. Beje, įstojus mokytis po 10 klasių, kartu su brandos atestatu įgyjama ir pasirinkta profesija. Taip ne tik sutaupoma laiko, bet ir pasitikrinamas profesinis apsisprendimas,“ – pasakoja Karaliaus Mindaugo PMC vadovė ir priduria, jog šiandienos profesinis mokymas yra aprūpintas modernia praktinio mokymo įranga, vyksta intensyvūs tarptautiniai projektai.

Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo PMC mokiniai praktinius įgūdžius gali tobulinti aukščiausius šiuolaikinio paslaugų verslo reikalavimus atitinkančiame Kirpimo, grožio ir susijusių paslaugų sektoriniame praktinio mokymo centre „Modus“. Čia teikiamos paslaugos klientams, mokoma dirbti su pačia naujausia įranga. Taip pat intensyviai vykdoma tarptautinė praktika. Mokiniai turi visas galimybes išvažiuoti į kitas šalis ir ten patobulėti. Už kokybiškai vykdytus tarptautinius projektus bei ilgalaikę tarptautiškumo strategiją profesinio mokymo centrui yra suteikta Erasmus+“ profesinio mokymo mobilumo chartija.