Skirtingos patirtys, vienas tikslas – kurti natūralios odos dirbinius (foto)

Rankų darbo natūralios odos dirbiniai visais laikais buvo vertinami dėl savo kokybės, ilgaamžiškumo ir unikalumo. Būtent šios profesijos – odos dirbinių gamintojo – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre mokosi žmonės, kuriuos vienija kūrybos džiaugsmas ir noras išmokti dirbti su natūralia oda. Apsilankius vienoje iš pamokų tampa aišku, kad kiekvieno čia besimokančiojo kelias į šią profesiją buvo skirtingas.

Pamokos metu dirbtuvėse tvyro susikaupimas – ant stalų išdėliotos odos atraižos, įrankiai, siūlai, o kiekvienas judesys reikalauja tikslumo ir kantrybės. Čia mokomasi ne tik techninių įgūdžių – kaip tiksliai išpjauti odą, sujungti detales ar atlikti apdailą – bet ir pajusti pačią medžiagą.

Pasak profesijos mokytojos Audros Jankauskienės, odos dirbinių kūrimas – tai procesas, kuriame svarbi kiekviena detalė. „Dirbant su natūralia oda reikia kantrybės ir tikslumo. Tai medžiaga, kuri reikalauja pagarbos – kiekvienas pjūvis, kiekviena siūlė turi būti apgalvoti. Tačiau būtent dėl to galutinis rezultatas ir tampa toks vertingas“, – sako ji.

Į šias pamokas susirenka labai skirtingų patirčių žmonės. Daugelis jų sako, kad darbas su natūralia oda tampa savotiška atgaiva – galimybe atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir sukurti kažką savo rankomis. Vieniems tai naujas kūrybinis kelias, kitiems – ilgai brandinta svajonė išmokti dirbti su šia medžiaga.

Nuo finansų iki kūrybos

Į pamokas iš Rumšiškių atvykstanti Lina Skrabulė beveik dvidešimt metų dirba finansų srityje ir yra baigusi ekonomiką. Tačiau kūryba ją lydėjo visą gyvenimą – ji mėgo siūti, nerti, megzti. „Į profesiją atvedė žavėjimasis mokytojos Audros Jankauskienės darbais. Jos veiklą sekiau dar nuo 12 klasės. Prisimenu, ji man buvo pasiuvusi labai išskirtinį diržą prieš 25 metus“, – pasakoja Lina.

Beveik du dešimtmečius Lina gyveno Anglijoje. Sugrįžusi į Lietuvą pagalvojo, kad pagaliau atėjo laikas įgyvendinti seniai brandintą svajonę – išmokti dirbti su natūralia oda. „Esu kūrybiška siela, todėl visada traukė įvairūs rankdarbiai“, – sako ji.

Darbas su natūralia oda Linai tapo dar viena kūrybos forma prie jau pamėgtų rankdarbių. Ji sako, kad kiekvienas dirbinys leidžia išbandyti naujas idėjas ir atrasti savitą stilių. Kruopštumas, detalės ir rankų darbas – tai, kas jai artima ir finansų srityje, ir kūryboje. Todėl pamokose gimstantys odos dirbiniai pamažu įgauna ir savitą Linos braižą.

Po darbo kirpykloje – į odos dirbinių pamokas

Dar viena šios profesijos besimokančioji – Indrė Navickė iš Marijampolės. Kasdien ji dirba kirpėja grožio salone „VI“, kurį įkūrė kartu su kolege Valentina. Tačiau po darbo kirpykloje Indrė skuba iš Marijampolės į Kauną – į odos dirbinių pamokas, kuriose gali realizuoti savo kūrybinius sumanymus ir tobulinti praktinius įgūdžius.

„Kuo daugiau mokausi, tuo daugiau galimybių atsiveria dirbant su oda. Tikras malonumas dirbti – kai pramoksti, tada ir dirbasi greičiau, gali kurti vis įvairesnius gaminius“, – sako ji. Vienas iš naujausių Indrės darbų – odinė knyga klientų registracijai jų grožio salonui. Dirbinio viršelis dekoruotas odos reljefo technika, o jame įspaustas salono pavadinimas „VI“, simbolizuojantis dviejų kolegių partnerystę.

Dar vieną odinę knygą Indrė sukūrė kaip dovaną kolegei Valentinai – kad joje galėtų užrašyti savo mintis, idėjas ar kasdienes įžvalgas. Pasak Indrės, tokie rankų darbo dirbiniai yra ne tik praktiški, bet ir ilgaamžiai.

Indrės namuose įrankių ir odos medžiagų pamažu daugėja, o kartu gimsta ir vis daugiau idėjų naujiems gaminiams. Pasak jos, darbas su oda suteikia galimybę atsitraukti nuo kasdienės rutinos ir pasinerti į kūrybinį procesą, kuriame svarbi kiekviena detalė. Kiekvienas naujas dirbinys tampa ne tik praktiniu daiktu, bet ir savotišku kūrybiniu eksperimentu. Ateityje ji svajoja išmokti kurti rankines ir kuprines – dirbinius, kurie sujungia funkcionalumą ir kūrybą.

Pomėgis rankinėms atvedė į pamokas

Į pamokas iš Vilniaus atvykstanti Živilė Paulaitytė šypsodamasi prisipažįsta – jos istorija prasidėjo nuo paprasto pomėgio. „Namie turiu beveik 30 rankinių. Man jos labai patinka – turbūt jau turiu priklausomybę“, – juokiasi ji.

Būtent ši meilė rankinėms ir paskatino ją pradėti mokytis dirbti su natūralia oda. Živilė sako, kad ją visada domino ir mados industrija, todėl galimybė pačiai kurti aksesuarus atrodo dar įdomesnė. Jai patinka pats kūrybos procesas – nuo pirmojo pjūvio iki galutinio rezultato. Didžiausias jos tikslas – išmokti pačiai kurti rankines – unikalias ir vienetines.

Skirtingos patirtys, skirtingi gyvenimo keliai, tačiau visus šiuos žmones į pamokas atveda tas pats – noras kurti savo rankomis ir iš natūralios odos pagaminti daiktus, kurie tarnaus ilgai. Daugiau apie odos dirbinių gamintojo profesiją: plačiau.