Paramedikas Erikas Žilinskas: „Adrenalinas ir noras padėti – mano varomoji jėga“ (video)

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro paramediko specialybės absolventas Erikas Žilinskas savo kasdienybės jau neįsivaizduoja be adrenalino ir veiksmo.

Paramediku – vairuotoju Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotyje dirbantis vaikinas pasakoja, kad teisingai pasirinkta profesija į jo gyvenimą atnešė daug džiaugsmo ir prasmės. „Dirbu tai, kas man iš tiesų labai patinka. Paramediko darbe nėra rutinos, kiekviena diena vis kitokia. Juk iš anksto nesuplanuosi nei iškvietimų skaičiaus, nei jų pobūdžio. Ir tas žinojimas, kad tu važiuoji gelbėti gyvybės mane tiesiog kasdien užkuria bei suteikia naujų jėgų“, – džiaugiasi Erikas ir pasakoja, kas nulėmė profesijos pasirinkimą, atvedusį į svajonių darbą.

Įkvėpimas kariuomenėje

Kadangi baigęs 12 klasių Erikas dar konkrečiai nebuvo apsisprendęs, kokią specialybę ir profesinį kelią rinktis, tai savanoriškai nusprendė atiduoti pagarbą Lietuvos kariuomenei. Ten gimusi pažintis su vienu iš vadų, kuris buvo paramedikas, vaikiną ir paskatino ieškoti prasmės paramediko darbe. „Iš vado pasakojimų atrodė, kad būti paramediku yra labai nerealu. Kadangi po mokyklos dar to profesinio kelio nebuvau pasirinkęs, tai noras išbandyti save ten, kur yra daugiau adrenalino ir nulėmė profesijos pasirinkimą bei atvedė į Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centrą“, – sako Erikas. 

Sunku, bet įdomu mokytis

„Paramediko mokslai – labai įdomūs, reikalaujantys ištvermės ir susikaupimo. Teorija visada derinama kartu su praktika. Svarbiausia, kad žinias ir įgūdžius perduoda savo srities profesionalai – ilgamečiai paramedikai praktikai, kurie tiesiogiai patys dirba tą darbą. Mokytis tikrai reikia daug ir atsakingai, nes čia klaidos nėra atleistinos“, – taip mokymąsi pristato Erikas ir priduria, kad būtent šiame profesinio mokymo centre jis noriai lankydavo paskaitas ir su nekantrumu laukdavo kiekvienos naujos užsiėmimų dienos.

Jau pirmame kurse Erikas suprato, kad ši profesija – teisingas pasirinkimas ir nusprendė kuo daugiau įgyti praktinių įgūdžių. „Tapau savanoriu Kauno Respublikinėje ligoninėje Skubios pagalbos skyriuje. Paskaitas profesinio mokymo centre derinau su realia praktika. Ieškoti atsakymų iš realių budėjimų buvo nuostabu“, – prisimena Erikas.

„Visada prisiminsiu pirmą dieną ligoninėje, kai atėjau ir klausiu, ar dažnai vyksta gaivinimai. Ir, staiga, tuo metu atsidaro durys, girdžiu žodžius, kad bėgam į reanimaciją, vyksta gaivinimas. Tie pirmieji kartai būna sudėtingiausi, nes juos lydi didesnė įtampa. Pirmą kartą pamatai arterinį kraujavimą, dūstantį vaiką, epilepsijos priepuolį, infarktą, insultą ir visa kita. Tik per praktiką ateina pasitikėjimas, nes, kai matai, kad tavo darbas padeda žmonėms, supranti, kad esi ten, kur turi būti“, – sako Erikas.

Nuo savanorystės iki svajonių darbo

Būtent savanorystė ir pasiryžimas mokytis leido Erikui atrasti savo svajonių darbą. „Kelias dar neužbaigus mokslų nuvedė į Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stotį. Pats ėmiausi iniciatyvos, parašiau jiems motyvacinį laišką ir sulaukiau skambučio. Tapau savanoriu. Po mėnesio savanorystės Kauno raj. GMPS mane įdarbino ir esu be galo laimingas. Čia nuostabus kolektyvas. Laukiu kiekvienos darbo dienos su džiaugsmu ir pasiryžimu“, – pasakoja Erikas ir tikina, kad šis darbas jau tapo jo gyvenimo varomąja jėga.

Paklausus, kokios savybės reikalingos paramedikui, Erikas nedvejodamas išvardija – empatija, šalti nervai, tvirtas skrandis, veiksnumas bei geras humoro jausmas, nes kitaip sunkiai ištversi šiame darbe.

Kviečiame žiūrėti video ir susipažinti su paramediku Eriku Žilinsku.

2021-07-20