Profesinio mokymo praktikų bendruomenės seminare – kompetencijų vertinimo ir profesinio meistriškumo aktualijos

Birželio 13 dieną Socialinių mokslų kolegijoje (SMK), Kaune, vyko profesinio mokymo praktikus subūręs seminaras „Nuo kompetencijų vertinimo iki profesinio meistriškumo: praktinės patirtys Lietuvos kontekste“. Renginį organizavo Švietimo mainų paramos fondas kartu su profesinio mokymo ekspertų tinklu PROMET. Sveikinimo žodį susirinkusiems dalyviams tarė Švietimo mainų paramos fondo atstovė Sonata Barvainienė, o seminarą moderavo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, PROMET ekspertė dr. Nora Pileičikienė. 

Seminaro metu aptartos svarbiausios kompetencijų vertinimo aktualijos, dalintasi patirtimis bei įžvalgomis apie tai, kaip profesinis mokymas gali atliepti greitai besikeičiančius darbo rinkos ir visuomenės poreikius.

Europos iniciatyvos – nacionaliniame kontekste

Plenarinėje dalyje dr. Lina Vaitkutė, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro atstovė ir PROMET ekspertė, pristatė naujausią ES iniciatyvą – „Įgūdžių sąjungą“, kuri bus aktuali iki 2029 m. Pasak jos, tai strateginis dokumentas, apimantis keturias pagrindines kryptis: reikalingų įgūdžių darbui ir gyvenimui formavimą, žemos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų perkvalifikavimą bei tobulinimą, įgūdžių judėjimo skatinimą ES mastu ir talentų pritraukimą bei išlaikymą.

Ekspertė taip pat pristatė Bazinių įgūdžių veiksmų planą, STEM švietimo strategiją bei pažymėjo, kad 2026 metais planuojama pristatyti Ateities strategiją profesiniam mokymui, kuri dar labiau orientuos švietimo politiką į ilgalaikius darbo rinkos pokyčius.

PROMET ekspertas dr. Vytautas Petkūnas kalbėjo apie CoVEs (Centres of Vocational Excellence) – europinę iniciatyvą, finansuojamą „Erasmus+“, kurios tikslas – skatinti profesinio mokymo kokybę bei inovacijas. „CoVEs nėra tik projektas – tai bendradarbiavimo platforma tarp mokymo įstaigų, įmonių ir socialinių partnerių, kurių sinergija siekiama užtikrinti, jog profesinis mokymas būtų modernus bei aukštos kokybės, inovatyvus, orientuotas į darbo rinkos poreikius, tarptautiniu mastu konkurencingas bei įtraukus ir atviras visiems besimokantiesiems“, – pabrėžė dr. Petkūnas. Anot pranešėjo, CoVEs apima meistriškumo kultūros kūrimą, skatina tarptautinį bendradarbiavimą bei mokymosi visą gyvenimą galimybes.

Kompetencijų vertinimas: iššūkiai ir praktika

Praktinę seminaro vertę sustiprino Lukas Kvedaravičius iš Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, pristatęs asmens įgytų kompetencijų vertinimo iššūkius bei galimybes. Dalyviai supažindinti su 2024 metų asmens įgytų kompetencijų vertinimo statistika ir būsimomis naujovėmis. Informuota apie 2025 metais startuosiantį projektą „Asmens įgytų kompetencijų pripažinimo ir vertinimo galimybių plėtra (PRI(SI)PAŽINK)“. Projekto tikslas – įgalinti formaliojo, neformaliojo ir savarankiško mokymosi metu įgytų kompetencijų pripažinimo paslaugas, kurios sudarys prielaidas lanksčiam judėjimui tarp skirtingų švietimo pakopų. Tai leis žmonėms, įgijusiems žinių darbo ar gyvenimo patirties būdu, jas oficialiai įvertinti ir panaudoti tolimesniame profesiniame kelyje.

Tolimesnį kompetencijų vertinimo tematikos vystymą pratęsė dr. Nora Pileičikienė. Ji pasidalijo Karaliaus Mindaugo PMC patirtimi, įgyvendinant kompetencijų vertinimo centro funkcijas. Direktorė detaliai pristatė kuruojamas švietimo sritis bei taikomas vertinimo praktikas. „Mūsų tikslas – ne tik įvertinti, bet ir formuoti aiškią profesinės kompetencijos vertinimo viziją, grindžiamą kokybės užtikrinimu, skaidrumu ir paslaugų prieinamumu. Tai neatsiejama ir nuo bendros vizijos, kaip Lietuvoje gali būti kuriami profesinės kompetencijos (ekselencijos) centrai“, – pabrėžė dr. Pileičikienė.

Patirčių mainai darbo grupėse

Po pranešimų vyko intensyvus darbas penkiose teminėse grupėse, kuriose buvo gilinamasi į atskirų švietimo sričių kompetencijų vertinimo praktiką – nuo sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės iki verslo, žemės ūkio ar grožio paslaugų sričių. Karaliaus Mindaugo PMC atstovai aktyviai dalyvavo diskusijose ir pasidalijo savo vertinga patirtimi vertinant tokias kvalifikacijas kaip masažuotojas, kosmetikas, kirpėjas ar slaugytojo padėjėjas. Grupių atstovai seminaro pabaigoje apibendrino svarbiausias įžvalgas.

Seminaras buvo naudingas tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu – jis sustiprino profesinio mokymo institucijų bendradarbiavimą, paskatino konstruktyvius patirčių mainus ir sudarė galimybę nuodugniau susipažinti su iššūkiais, kurie laukia profesinio mokymo Lietuvoje.