Profesijos mokytoja Rasa Teišerskienė pataria: kaip suaktyvinti limfotaką ir pagerinti savijautą (video)

„Su žmogaus kūnu dirbu jau 28 metus ir matau, kaip dažnai žmonės ignoruoja jo siunčiamus signalus. Jaučiame nuovargį, energijos stoką, kūno sąstingį, tačiau retai susimąstome, kodėl taip yra. Kartais net nepagalvojame, kokią reikšmę mūsų savijautai turi judėjimas ir sklandi limfotaka“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro gydomojo masažo profesijos mokytoja ir jogos trenerė Rasa Teišerskienė.

Spalį, minint senjorų mėnesį, specialistė atkreipia dėmesį į limfinės sistemos svarbą ir primena, kad rūpinimasis savo kūnu nebūtinai reikalauja didelių pastangų ar specialios įrangos. Vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas neretai sumažėja dėl sveikatos problemų, riboto judumo ar finansinių galimybių lankyti įvairius užsiėmimus. Tačiau, pasak specialistės, net ir paprasti, savarankiškai namuose atliekami pratimai gali padėti palaikyti gerą fizinę ir emocinę savijautą.

Kodėl limfotaka svarbi mūsų organizmui?

Pasak R. Teišerskienės, vienas dažniausių nusiskundimų, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių, yra kojų sunkumas ir tinimas. Šiuos pojūčius gali sustiprinti ilgas sėdėjimas bei nepakankamas judėjimas.

„Limfinė sistema atlieka svarbų vaidmenį organizme – padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą, dalyvauja imuninės sistemos veikloje ir šalina iš audinių nereikalingas medžiagas. Kitaip nei kraujotakos sistema, ji neturi tokio centrinio siurblio kaip širdis. Limfos judėjimui svarbūs raumenų susitraukimai, kvėpavimas ir fizinis aktyvumas“, – aiškina profesijos mokytoja.

Specialistės teigimu, limfotakai palaikyti naudinga įvairi fizinė veikla – vaikščiojimas, mankšta, tempimo pratimai ar joga. Taip pat gali padėti masažas, limfodrenažinis masažas, švelnus savimasažas ir diafragminis kvėpavimas. Svarbiausia pasirinkti sau tinkamus būdus ir juos taikyti reguliariai.

Geresnė savijauta prasideda nuo dėmesio sau

Pasak profesijos mokytojos, rūpinantis limfine sistema svarbu nepamiršti, kad fizinė ir emocinė žmogaus savijauta yra glaudžiai susijusios. Kai jaučiame kūno sunkumą, sąstingį ar kitokį diskomfortą, tai gali paveikti ne tik kasdienę veiklą, bet ir nuotaiką, energiją bei bendrą gyvenimo kokybę. Todėl svarbu atpažinti savo kūno siunčiamus signalus ir laiku į juos reaguoti.

„Mes dažnai paklausiame kito žmogaus, kaip jis jaučiasi, tačiau pamirštame to paklausti savęs. O juk pirmiausia turėtume išmokti stebėti savo kūną. Kada jaučiamės pavargę? Kas mums sukelia įtampą? Ko šiuo metu labiausiai reikia mūsų organizmui? Kartais vien sustojimas ir įsiklausymas į save padeda suprasti, ką turėtume keisti“, – pastebi R. Teišerskienė.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre savo patirtį perduodanti mokytoja šį požiūrį taiko ir rengdama būsimuosius gydomojo masažo specialistus bei masažuotojus. Mokymo procese ji daug dėmesio skiria taisyklingam kvėpavimui, fizinių ir emocinių jėgų atkūrimui bei gebėjimui išvengti profesinio pervargimo.

„Masažuotojo darbas reikalauja ne tik profesinių žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir fizinės ištvermės, emocinio stabilumo. Mokiniams nuolat primenu, kad norėdami padėti kitiems, pirmiausia turime išmokti pasirūpinti savimi. Nuo paties specialisto savijautos priklauso ir jo darbo kokybė“, – pabrėžia ji.

Trys paprasti pratimai, kuriuos galima atlikti namuose

Senjorų mėnesio proga profesijos mokytoja kviečia daugiau dėmesio skirti kasdieniam judėjimui ir pristato tris nesudėtingus pratimus, kuriuos galima atlikti namuose, sėdint ant kėdės. Tai švelnus savimasažas, krūtinės ląstos atvėrimo ir nugaros mobilizavimo pratimas bei diafragminis kvėpavimas.

Pasak mokytojos, šie pratimai nereikalauja specialaus fizinio pasirengimo, todėl gali būti pritaikomi pagal individualias galimybes. Svarbiausia juos atlikti neskubant, stebint savo savijautą ir nepersistengiant.

„Visada sakau – pradėkite nuo tiek, kiek jums patogu. Net jeigu sąmoningam kvėpavimui ar lengvam judėjimui kasdien skirsite vos kelias minutes, tai jau bus dėmesys sau. Nereikia tikėtis stebuklingų rezultatų iš karto. Svarbiausia – reguliarumas, nes būtent nuosekliai kartojami maži veiksmai ilgainiui tampa įpročiu“, – pataria specialistė.