Odos dirbinių gamintojo profesija: kūryba, meistrystė ir tvarus požiūris į daiktus

„Tvarumas, ilgaamžiškumas ir autentiškumas pamažu vėl grįžta į madą. Pastebiu, kad vis daugiau žmonių renkasi daiktus, kurie tarnauja ilgai, o ne tik vieną sezoną. Matyt, kad masinės gamybos produktai nebepateisina daugelio vartotojų lūkesčių, todėl vis labiau pradedamas vertinti rankų darbas, kokybė ir galimybė turėti vienetinį kūrinį“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytoja Audra Jankauskienė, ruošianti būsimuosius odos dirbinių gamintojus.

Amatas, kuriame susijungia kūryba ir meistrystė

Pasak profesijos mokytojos A. Jankauskienės, odos dirbinių gamybos amatas išskirtinis tuo, kad jame neįmanoma atsiriboti nuo kūrybos. „Mokiniai mokosi tinkamai paruošti, apdoroti ir sumontuoti kiekvieną odos dirbiniui skirtą detalę. Tačiau tai nėra vien techninis darbas – kiekvienas sprendimas, nuo siūlės iki spalvos ar faktūros pasirinkimo, turi kūrybinį pagrindą“, – pasakoja A. Jankauskienė.

Šias žinias ji perduoda remdamasi ilgamete profesine patirtimi – baigusi Vilniaus dailės akademiją ir daugiau nei du dešimtmečius dirbusi su oda ir tekstile, šiandien mokytoja savo meistryste dalijasi Karaliaus Mindaugo PMC bei veda kūrybines edukacijas savo įkurtoje „Mobilioje meno mokykloje“.

„Ši profesija yra glaudžiai susijusi su tvarumu, nes net patys smulkiausi odos likučiai gali būti sunaudojami. Iš mažų atraižų gimsta raktų pakabukai, papuošalai, kortelių dėklai ar net dekoratyviniai elementai kitiems gaminiams. Todėl odos dirbinių gamyba beveik nepalieka atliekų ir suteikia galimybę kūrybiškai panaudoti visą žaliavą“, – pabrėžia mokytoja.

Mokymasis per praktiką

Odos dirbinių gamintojo profesijos mokymas yra paremtas praktika – didžioji dalis ugdymo vyksta dirbtuvėse, kur mokiniai nuo pirmos dienos gamina natūralios odos dirbinius.

„Mūsų dirbtuvėse verda darbas. Mokiniai konstruoja, pjauna, siuva, klijuoja, poliruoja ir eksperimentuoja. Kiekvienas turi savo idėją ir tikslą, todėl mokymasis čia yra gyvas, kūrybiškas ir džiugina rezultatais“, – pasakoja A. Jankauskienė.

Pasak jos, šią profesiją renkasi labai skirtingi žmonės – tiek jaunuoliai, ką tik baigę mokyklą, tiek suaugusieji, siekiantys persikvalifikuoti, pradėti savo verslą ar įgyvendinti seną kūrybinę svajonę.

„Turime mokinių, kurie jau yra baigę aukštąsias studijas, turi kitą profesiją ar dirba visai kitoje srityje. Juos visus vienija tas pats noras – išmokti amato ir kurti rankų darbo dirbinius, turinčius išliekamąją vertę“, – sako mokytoja.

Vienas tokių pavyzdžių – profesiją siekianti įgyti Indrė Navickė. Nors Indrė jau 30 metų dirba kirpėja, svajonė kurti odos dirbinius jos niekada neapleido. Dar vaikystėje ji taip norėjo turėti savo piniginę, kad net sukarpė mamos odinį rankinuką. Tada tai tebuvo impulsyvus noras, o šiandien – kryptingai įgyvendinama svajonė ir naujas profesinis kelias. „Dirbti su oda – ir sunku, ir lengva“, – sako Indrė. – „Kiekvienas sukurtas dirbinys mane veda meistrystės link. Kuo daugiau kuriu, tuo labiau tobulėju.“– pasakoja Indrė.

Šiuo metu ji derina dvi veiklas: pusę dienos dirba kirpėja Marijampolėje, o kitą pusę – mokosi Kaune ir kuria pirmuosius savo gaminius. Vienas jų – rankų darbo odinis diržas, kurį ji pati suprojektavo, pasiuvo ir atliko galutinę apdailą.

Ką kuria būsimieji odos dirbinių meistrai?

Praktinio mokymo metu mokiniai mokosi dirbti su skirtingo storio, spalvų ir faktūrų natūralia oda, todėl gali kurti labai įvairius gaminius – nuo paprastų aksesuarų iki sudėtingų konstrukcijų gaminių. Profesijos mokytoja dalinasi, kad dirbtuvėse gimsta: rankinės, kuprinės, diržai, piniginės, kortelių dėklai ir kosmetinės. Taip pat mokomasi gaminti papuošalus, raktų pakabukus bei užrašų knygelių ar albumų viršelius. „Mokiniai dažiausiai patys pasirenka, ką nori kurti. Vieni renkasi minimalistinius gaminius, kiti – labai dekoratyvius, treti orientuojasi į funkcionalumą ir konstrukciją. Dėl to jų darbai tokie skirtingi, kaip ir patys kūrėjai“, – sako profesijos mokytoja A. Jankauskienė.

„Ši profesija reikalauja ne tik kūrybos, bet ir meistrystės. Odos dirbinių gamintojo specialistams svarbiausia yra būti kantriems ir atidiems, gebėti dirbti tiksliai, bet tuo pačiu prisitaikyti prie pokyčių ir nuolat tobulėti, nes odos apdirbimo technologijos ir priemonės nuolat keičiasi“, – pabrėžia A. Jankauskienė.

Anot mokytojo, ši profesija suteikia galimybę kurti daiktus, kurie nepraranda vertės ir laikui bėgant įgauna dar daugiau prasmės.