Karaliaus Mindaugo PMC mokiniai dalyvavo projekte „Kalbà kal̃ba laisvai: kaip jaunimas šneka iš tikrųjų?“

Jaunimo kalba šiandien vis dažniau atsiduria viešųjų diskusijų centre, tačiau neretai ji vertinama kritiškai, nepakankamai stengiantis ją suprasti. Sparčiai kintančioje visuomenėje, veikiamoje skaitmeninių medijų, globalizacijos ir kultūrinių mainų, kalba tampa ne tik bendravimo priemone, bet ir svarbia tapatybės bei saviraiškos forma.

Siekiant geriau pažinti šiuos kalbinius procesus, balandžio 13, 16 ir 20 dienomis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Gimnazijos skyriaus mokiniai kartu su mokytojais ir „ImK“ centro darbuotojais prisijungė prie Ąžuolyno bibliotekos organizuoto projekto „Kalbà kal̃ba laisvai: kaip jaunimas šneka iš tikrųjų?“. Jo metu buvo įgyvendinama trijų dienų konferencija, kurioje kalba tyrinėta ne per vadovėlius, o per realų gyvenimą – slengą, tarmes, jaustukus ir kalbinės tapatybės paieškas.

Dialogas su jaunimo kalba: nuo pažinimo iki refleksijos

Projekto veiklos vyko Ąžuolyno bibliotekos erdvėse, kuriose mokiniai turėjo galimybę susipažinti su šiuolaikinės kalbos tyrimais ir praktiniais jų taikymo būdais. Pirmojo susitikimo metu dalyviai gilinosi į XXI amžiaus jaunuolio kalbinę tapatybę, analizavo, kaip kalboje atsiskleidžia asmens saviraiška, socialinė aplinka ir kultūriniai pasirinkimai.

Vėlesnių veiklų metu diskusijos buvo plėtojamos nagrinėjant jaunimo kalbos raišką literatūroje, aptariant jos autentiškumą, stilistinius sprendimus bei vietą šiuolaikinėje kultūroje. Mokiniai ne tik klausėsi paskaitų, bet ir aktyviai įsitraukė į praktines užduotis – analizavo slengo vartojimo pavyzdžius, tyrinėjo skirtingas kalbines situacijas bei jų reikšmes.

Projekto ciklą vainikavo baigiamasis susitikimas, kurio metu dalyviai reflektavo įgytas žinias, jas sistemino ir dalyvavo viktorinoje. Tokia struktūra leido ne tik įtvirtinti žinias, bet ir ugdyti kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti bei vertinti kalbinius reiškinius.

Karaliaus Mindaugo PMC „ImK“ centro vadovės Judita Matulevičienė teigimu, tokio pobūdžio projektai yra reikšmingi mokinių ugdymui: „Šis projektas mūsų mokiniams suteikė galimybę pažvelgti į kalbą kaip į gyvą, nuolat kintantį reiškinį. Ypač svarbu, kad jauni žmonės mokėsi ne tik analizuoti, bet ir suprasti kalbos įvairovę bei jos ryšį su jų pačių tapatybe.“

Ji taip pat pabrėžia, kad tokios patirtys stiprina ir bendrąsias kompetencijas: „Dalyvaudami projekte mokiniai ugdė kritinį mąstymą, komunikavimo gebėjimus, mokėsi reflektuoti ir argumentuotai reikšti savo nuomonę. Tai svarbios kompetencijos, reikalingos šiuolaikiniam jaunam žmogui.“ Projekto veiklos leido mokiniams plačiau pažvelgti į kalbą – jie ne tik praplėtė savo kalbinį akiratį, bet ir buvo skatinami atviriau vertinti kalbos įvairovę kaip natūralų šiuolaikinės visuomenės reiškinį.

Dalyvavimas projekte ne tik praplėtė mokinių kalbinį akiratį, bet ir paskatino atviriau žvelgti į kalbos įvairovę, suvokiant ją kaip natūralų ir vertingą šiuolaikinės visuomenės reiškinį.

Projektą finansuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.