Kai nelaimė nutinka šalia: kodėl vieni padeda, o kiti stebi? (VIDEO)
2026 11 19
Sukrečiantys įvykiai, kai netikėtai iškyla pavojus žmonių gyvybėms, vis primena, kaip svarbu gebėti tinkamai reaguoti kritinėse situacijose. Neseniai Krokuvoje įvykęs išpuolis, kurio metu buvo šaudoma į žmones, atskleidė ir tai, kaip netikėto pavojaus akivaizdoje žmones gali apimti panika.
„Mane ypač sukrėtė žmonių reakcija pirmosiomis išpuolio akimirkomis. Atrodė, tarsi jie būtų patekę į kompiuterinį žaidimą – blaškėsi po aikštę, nežinodami, kaip elgtis. Tokioje situacijoje reikia nedelsiant žeminti profilį – kuo greičiau atsigulti ant žemės ir ieškoti priedangos. Priedanga gali tapti suoliukai, borteliai ar kiti aplinkoje esantys objektai“, – pasakoja Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro paramedikų profesijos mokytojas, ilgametis Šaulių sąjungos narys ir mokymų specialistas Žilvinas Neliubšys.
Pasak specialisto, tokiose situacijose svarbu ne tik gebėti apsisaugoti nuo tiesioginio pavojaus, bet ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiesiems. Ypač svarbu gebėti stabdyti masyvų kraujavimą, nes žmogus dėl didelio kraujo netekimo gali prarasti sąmonę vos per 40 sekundžių. Laiku nesuteikus pagalbos, gali kilti tiesioginis pavojus gyvybei.
„Raskite man dabar tokį greitosios medicinos pagalbos automobilį, kuris galėtų atvažiuoti į įvykio vietą per keturiasdešimt sekundžių arba per minutę, arba per dvi“, – retoriškai klausia Ž. Neliubšys. Jo teigimu, būtent todėl kiekvienas turėtų mokėti suteikti pirmąją pagalbą, nes kritinę akimirką žmogaus gyvybė gali priklausyti tik nuo šalia esančiųjų gebėjimo nedelsiant imtis veiksmų.
Specialistas įsitikinęs, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai turėtų būti tokie pat savaime suprantami kaip ir kasdieniai mūsų veiksmai. „Visi privalom gebėti kokybiškai teikti pirmąją pagalbą. Taškas“, – pabrėžia Ž. Neliubšys.
Nutikus nelaimei veikti reikia nedelsiant
Natūralu, kad susidūrus su realia nelaime gali būti sunku suvaldyti emocijas ir imtis veiksmų. Pasak Ž. Neliubšio, būtent todėl pirmosios pagalbos mokymuose itin daug dėmesio skiriama praktiniams įgūdžiams, kad kritinėje situacijoje žmogus gebėtų veikti užtikrintai ir greitai.
„Mes ir mokymuose taip mokomės, kad veikti reikėtų instinktyviai, kad stabdyti masyvų arterinį kraujavimą reikėtų nedelsiant, net negalvojant. Nes jeigu pradėsime galvoti, paskęsime emocijose, gali būti, kad nebespėsime“, – aiškina specialistas.
Ž. Neliubšys atkreipia dėmesį ir į psichologinį barjerą, kuris gali kilti pamačius sunkiai sužalotą žmogų. Jo teigimu, svarbu neatsiriboti nuo nukentėjusiojo ir, įsitikinus, kad aplinka saugi, kuo greičiau pradėti teikti pagalbą. „Kai tu matai iš tolo sužalotą kūną, sužalotą žmogų, tau iš karto visokių emocijų kyla. Kiek galima greičiau prisilietus, pajutus jo šilumą, tu iš karto supranti, kad jis toks pats kaip ir tu, tik jam mažiau pasisekė“, – sako Ž. Neliubšys ir pruduria, kad tokiose situacijose svarbu ne tik žinoti, ką daryti, bet ir gebėti tas žinias pritaikyti nepaisant baimės ar patiriamo streso.
Pirmosios pagalbos rinkinys – svarbu ne tik turėti, bet ir greitai rasti
Nelaimė gali nutikti bet kur, tačiau retas kuris kasdien su savimi nešiojasi pirmosios pagalbos priemones. Ž. Neliubšys prisipažįsta esantis išimtis – jo kasdienėje kuprinėje visada yra atskiras skyrius su turniketais, kraujavimui stabdyti skirtais tvarsčiais, pirštinėmis ir kitomis specializuotomis priemonėmis.
Vis dėlto specialistas primena, kad pirmosios pagalbos priemonių galima rasti ir automobiliuose. Todėl kiekvienam vairuotojui svarbu ne tik turėti privalomą pirmosios pagalbos rinkinį, bet ir laikyti jį lengvai pasiekiamoje vietoje.
„Pirmosios pagalbos rinkinys visada turėtų būti kairėje durelių kišenėje. Atsidarei, išlupai ir jau tu ginkluotas esi, gali teikti pirmąją pagalbą. Neturėtų jis būti bagažinėje, apkrautas nuo praėjusių Kalėdų dovanėlėmis ar kitais daiktais. Neturėtų būti ir pas kaimyną, kuris rytoj važiuoja į techninę apžiūrą“, – vaizdžiai pasakoja Ž. Neliubšys.
Pasak jo, svarbu iš anksto pasirūpinti, kad pirmosios pagalbos priemonės būtų lengvai prieinamos, o prireikus pagalbos nereikėtų gaišti laiko jų ieškant.
Mitai, kurie vis dar trukdo gelbėti gyvybes
Pasak Ž. Neliubšio, žmonėms suteikti pagalbą neretai trukdo ir visuomenėje įsitvirtinę mitai bei nepagrįstos baimės. Vienas tokių mitų susijęs su turniketo naudojimu. „Visi labai bijo turniketo. Yra toks įsitikinimas, kad jeigu uždėsi, tai jau ranką tikrai amputuos. O iš tikrųjų tai paprasta priemonė – uždėjai, užtraukei, užveržei ir viskas, darbas padarytas ir gyvybė išgelbėta“, – pasakoja Ž. Neliubšys.
Dar viena dažna baimė – atliekant gaivinimą sulaužyti žmogui šonkaulius. Pasak specialisto, tokia rizika egzistuoja, tačiau ji neturėtų stabdyti nuo gyvybę gelbstinčių veiksmų, kai žmogui sustoja širdis. „Žmogus yra miręs, sustojo širdis. Ką mes galim padaryti blogiau? Tai nedaryti nieko. Jeigu pradėsime gaivinimo algoritmą, galime padėti tam žmogui. Tai lūš šonkauliai, nelūš – koks skirtumas? Galbūt tas žmogus vėliau patirs nepatogumų, skausmą, bet tie lūžę šonkauliai yra mažesnė bėda, palyginti su tuo, kas ką tik buvo“, – aiškina Ž. Neliubšys.
Specialistas atkreipia dėmesį ir į visuomenėje paplitusį mitą apie hipotermijos plėvelę, kuri yra pirmosios pagalbos rinkiniuose. Vis dar manoma, kad viena jos pusė šildo, o kita vėsina. „Iš kažkur yra gajus mitas, kad neva auksinė pusė šaldo, o sidabrinė šildo. Juk mokėmės fiziką. Plėvelė šaldyti negali. Plėvelė grąžina mūsų šilumą atgal mums“, – aiškina jis. Pasak Ž. Neliubšio, abi plėvelės pusės padeda mažinti kūno šilumos netekimą, todėl perkaitusio žmogaus į ją vynioti nereikėtų.
Pirmosios pagalbos įgūdžiai būtini kiekvienam
Specialistas įsitikinęs, kad gebėjimas suteikti pirmąją pagalbą turėtų būti savaime suprantamas kiekvienam žmogui. Todėl jis ragina nelaukti nelaimės ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie kritinėje situacijoje gali išgelbėti gyvybę.
Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Ž. Neliubšys savo žiniomis ir patirtimi dalijasi ir su būsimaisiais paramedikais. Šios profesijos mokymo programa apima platų kompetencijų spektrą – nuo žmogaus anatomijos, fiziologijos ir paciento būklės vertinimo iki būtinosios medicinos pagalbos teikimo ūmių būklių, traumų bei ekstremaliųjų situacijų atvejais. Būsimieji paramedikai taip pat mokosi saugiai transportuoti pacientus, dirbti komandoje ir priimti sprendimus sudėtingose situacijose.
Visą pokalbį su Ž. Neliubšiu apie pirmosios pagalbos svarbą, žmonių reakcijas nelaimės akivaizdoje ir dažniausius mitus kviečiame žiūrėti vaizdo įraše.
