Gydytojo psichiatro Leono Kačinsko paskaitoje – apie meilę sau kaip emocinės sveikatos pagrindą

2026 m. balandžio 13 d., minint Pasaulinę sveikatos dieną, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre vyko įvairios bendruomenę telkiančios veiklos. Viena jų – išskirtinio dėmesio sulaukusi paskaita „Meilė sau: emocinės sveikatos pagrindas“, kurią vedė gydytojas psichiatras Leonas Kačinskas.

Charizmatiškasis lektorius bendruomenei gerai pažįstamas ne tik kaip savo srities profesionalas, bet ir kaip paramediko bei skubiosios pagalbos paramediko mokymo programų kūrėjas ir bendraautorius. Ilgametė darbo patirtis, tiesioginis kontaktas su pacientais ir gilus žmogaus vidinio pasaulio pažinimas paskaitoje atsiskleidė per gyvus pavyzdžius, atviras įžvalgas ir įtraukiantį dialogą su klausytojais.

Lektorius kvietė sustoti ir permąstyti santykį su savimi – tai, kas dažnai lieka kasdienio skubėjimo paraštėse, tačiau iš tiesų yra kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybės pagrindas.

Meilė sau – laimingo žmogaus pagrindas

Paskaitos pradžioje lektorius kvietė atsigręžti į save ir permąstyti, kas iš tiesų yra žmogaus pareiga sau pačiam. „Žmogus turi vienintelę prigimtinę pareigą prieš save – būti laimingu“, – akcentavo L. Kačinskas.

Pasak jo, tam kad būtum laimingu, reikia kelių dalykų – savivertės, savigarbos ir meilės sau. Jei šių dalykų trūksta, atsiranda vidinis disbalansas, kuris ilgainiui atsispindi ir santykiuose, ir kasdieniuose pasirinkimuose“, – teigė lektorius.

Anot psichiatro, dažniausiai sunkumai kyla dėl vidinių prieštaravimų ir saviapgaulės. „Didžiausia problema – saviapgaulė. Ji tampa pagrindu priklausomybėms, neteisingiems pasirinkimams ir nuolatiniam nepasitenkinimui savimi. Kol žmogus nėra atviras sau, tol negali atsirasti ir tikras pokytis“, – pabrėžė lektorius.

L. Kačinskas taip pat atkreipė dėmesį, kad laimės negalima „gauti“ iš kito žmogaus. „Nei vienas laimingas žmogus kito nelaimingo laimingu nepadarys. Pokytis visada prasideda nuo asmeninio sprendimo keistis ir prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą“, – kalbėjo jis.

Santykis su savimi – santykių su kitais atspindys

Paskaitoje daug dėmesio skirta santykiams ir jų kokybei. Lektorius pabrėžė, kad žmogaus santykis su savimi tiesiogiai atsispindi jo bendravime su kitais.

„Jeigu žmogus nemyli savęs, jis negali nuoširdžiai mylėti ir kito. O jei leidžia su savimi elgtis netinkamai, neturi pagrindo kaltinti aplinkos – ribas pirmiausia nustatome patys“, – teigė L. Kačinskas.

Anot jo, save gerbiantis žmogus niekada netoleruos nei fizinio, nei psichologinio smurto, o brandūs santykiai remiasi atviru dialogu, pagarba ir gebėjimu spręsti konfliktus.

„Mylintis žmogus nesirenka tylos kaip bausmės formos. Jis kalbasi, sprendžia ir prisiima atsakomybę už santykį“, – akcentavo lektorius.

Paskaitoje taip pat daug dėmesio skirta praktiniams savęs stiprinimo aspektams – nuo sąmoningo buvimo „čia ir dabar“ iki paprastų kasdienių veiksmų, padedančių kurti stipresnį ryšį su savimi. „Kai nesate čia ir dabar – jūs tiesiog negyvenate“, – sakė L. Kačinskas. Jis ragino atsisakyti įpročio nuolat gyventi ateities lūkesčiais ar praeities apmąstymais, o daugiau dėmesio skirti dabartinei akimirkai, savo jausmams ir vidiniam pasauliui.

Praktiniai žingsniai į meilę sau

Paskaitos metu lektorius dalijosi ir praktiniais patarimais, kaip stiprinti ryšį su savimi. Vienas jų – paprastas, bet veiksmingas kasdienis pratimas. „Pažvelkite į save veidrodyje su meile. Pasakykite sau, kad esate nuostabūs. Pamilkite save tokį, koks esate – ne rytoj, ne tada, kai būsite tobulesni, o dabar“, – kvietė jis.

Taip pat akcentuota, kad meilė sau pasireiškia per veiksmus – rūpinimąsi savimi, sąmoningus pasirinkimus, gebėjimą neapgaudinėti savęs ir drąsą keistis. „Tikrai ne kiti su mumis blogai elgiasi. Mes patys leidžiame su savimi taip elgtis. Kaip leidžiame – taip ir bus“, – kalbėjo L. Kačinskas.

Lektoriaus atvirumas, gyvi pavyzdžiai iš gyvenimo ir profesinės praktikos leido klausytojams lengvai atpažinti save ir permąstyti savo kasdienius įpročius. Tokie susitikimai skatina atvirą dialogą apie emocinę sveikatą ir primena, kad rūpinimasis savimi yra ne prabanga, o būtinybė.