Floristikos meistrų pasirodyme – pasakų įkvėpti kūriniai (foto, video)

Spalio 16 d. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre vyko floristikos meistrų kūrybinis pasirodymas, įkvėptas pasakų pasaulio. Renginio žiūrovai turėjo galimybę iš arti stebėti profesionalų kūrybinį procesą, susipažinti su skirtingomis floristikos technikomis, netikėtais medžiagų deriniais ir meniniais sprendimais.

Savo kūrybines interpretacijas pristatė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro profesijos mokytojai, floristikos profesionalai Antanas Mažonas, Giedrė Lisina, Erika Pratapienė ir Evelina Grėbliauskė. Prie jų prisijungė svečias iš Čekijos – Mendelio universiteto Brno dėstytojas, tarptautinis floristikos konkursų vertintojas Tamas Vigh.

Kūrybinio pasirodymo tema „Pasakos“ meistrams tapo galimybe savaip interpretuoti gerai žinomus literatūrinius kūrinius, mitines istorijas ir lietuvių tautosaką. Pasirodymui meistrai buvo iš anksto paruošę dalį savo kūrinių, o renginio metu žiūrovų akivaizdoje tęsė kūrybinį procesą, pristatė taikomas floristikos technikas, pasirinktų medžiagų ypatumus ir atskleidė savo darbų idėjas bei simbolines reikšmes.

Nuo mitinių istorijų iki gerai žinomų pasakų interpretacijų

Svečias iš Čekijos Tamas Vigh prisipažino, kad pasakos jam nėra itin artimos. Kur kas daugiau įkvėpimo floristas semiasi iš mitinių istorijų, protėvių išminties ir iš kartos į kartą perduodamų pasakojimų. Šios temos atsispindėjo ir jo kūryboje, kurioje svarbiausia ne atskirų elementų simbolika, o kompozicijos visuma ir jos kuriamas įspūdis.

„Mano įkvėpimu darbuose tampa pačios medžiagos, iš kurių kuriu, su kuriomis dirbdamas galiu klysti ir nuolat bandyti padaryti geriau“, – pasakojo T. Vigh.

Jo kūriniuose ypatingas dėmesys skiriamas natūralioms augalų formoms, tekstūroms ir jų savitumui. Floristas nesiekia dirbtinai pagražinti gamtos sukurtų elementų, o priešingai – stengiasi atskleisti jų autentiškumą. Tokia kūrybinė filosofija primena, kad floristikoje svarbus ne tik techninis meistriškumas, bet ir gebėjimas pastebėti grožį natūralioje aplinkoje.

Tuo tarpu floristas dizaineris ir „EuroSkills“ ekspertas Antanas Mažonas savo kūriniams pasirinko dvi gerai žinomas pasakas – „Princesė ant žirnio“ ir „Miegančioji gražuolė“. Pirmojo kūrinio pagrindu tapo netikėtas konstrukcinis elementas – čiužinio spyruoklės fragmentas. Pasitelkdamas šią detalę, floristas siekė parodyti, kad kartais pakanka vienos taiklios užuominos visai istorijai atskleisti. „Darbas vaizduoja blogą princesės sapną ir panirimą į sapno iliuziją. Neapibrėžta mano kūrinio forma reiškia sapną, kurio neatsimename“, – savo sumanymą aiškino A. Mažonas.

Antrajame kūrinyje meistras interpretavo „Miegančiosios gražuolės“ istoriją. Jį įkvėpė pasakos epizodas, kuriame princesei įsidūrus verpste ir užmigus, kartu su ja užmiega visa pilis, ilgainiui apauganti erškėtrožėmis ir neįžengiamais krūmynais. Šią paslaptingą, laiko sustabdytą atmosferą floristas perteikė augalų kompozicija.

Floristinio dekoro mokymų lektorė Evelina Grėbliauskė savo kūrybai pasirinko pasakas „Rapunzelė“ ir „Alisa stebuklų šalyje“. Pirmajame kūrinyje floristė nagrinėjo saugumo ir laisvės santykį. Remdamasi Rapunzelės istorija, ji siekė atskleisti, kad iš pažiūros saugi aplinka ne visuomet suteikia žmogui laisvės pojūtį, o ryžtas palikti komforto zoną gali atverti naujas galimybes.

Antrasis kūrinys, įkvėptas „Alisos stebuklų šalyje“, kvietė pažvelgti į pasaulį, kuriame įprastos taisyklės ir logika nebegalioja. Kurdama kompoziciją floristė eksperimentavo su svorio centru, ieškojo netikėtų konstrukcinių sprendimų ir sąmoningai rinkosi kūrybinę riziką. „Vietoje sprendimo daryti tai, ką moku geriausiai, nusprendžiau rizikuoti, nors nežinojau, ar man pavyks“, – pasakojo E. Grėbliauskė.

Pasak floristės, kūryboje svarbu nebijoti eksperimentuoti ir išbandyti naujų sprendimų, net jei jų rezultatas iš anksto nėra aiškus. Jos kūrybinį požiūrį geriausiai apibūdina paprastas šūkis – „Rizikuokime!“

Gamtos grožis ir lietuvių tautosakos motyvai

Daugiau nei 19 metų floristikos srityje kurianti Erika Pratapienė įkvėpimo ieškojo lietuvių tautosakoje. Jos kūrinių pagrindu tapo sakmės apie laumes, kuriose persipina gamtos, žmogaus ir mitinio pasaulio motyvai. Ypatingą dėmesį floristė skyrė pasakojimuose minimiems audimo ir verpimo procesams, kuriuos kūrybiškai interpretavo pasitelkdama gamtines medžiagas.

„Kadangi šiose sakmėse dažniausiai pasakojama apie audeklų audimą ir šilko verpimą iš įvairių gamtinių medžiagų, stengiausi būtent tai ir perteikti savo kūryboje“, – pasakojo E. Pratapienė. Pristatydama darbus meistrė atskleidė pasirinktų augalų simbolines reikšmes, supažindino su naudotomis medžiagomis ir jų pritaikymo galimybėmis. Jos kūriniai parodė, kaip tradiciniai tautosakos motyvai gali būti interpretuojami pasitelkiant šiuolaikinės floristikos raiškos priemones.

Karaliaus Mindaugo PMC profesijos mokytoja Giedrė Lisina, savo kūryboje derinanti meninę raišką ir konstrukcinį mąstymą, abiem darbams pasirinko tą pačią Hanso Christiano Anderseno pasaką – „Bjaurusis ančiukas“. Vis dėlto kiekviename kūrinyje atsiskleidė skirtinga šios istorijos interpretacija.

Pirmuoju darbu floristė siekė perteikti pasakojimo esmę – transformaciją, augimą ir virsmą. Tam ji pasitelkė medžiagas, kurių savybės ir tarpusavio dermė padėjo atskleisti pokyčio idėją. Antrajame kūrinyje G. Lisina kėlė klausimą apie žmogaus siekį tobulinti tai, kas gamtoje ir taip yra savaip gražu. Pasitelkdama kontrastą tarp nugludintų konstrukcinių elementų ir natūraliai augančių gėlių, ji perteikė bjauriojo ančiuko virsmą gulbe.

Pasak floristės, žmonės dažnai stengiasi pagražinti tai, ką sukūrė gamta, tačiau tikrasis grožis neretai atsiskleidžia būtent natūralume. Šią mintį jos kūrinyje simbolizavo natūraliai išaugusios ir pražydusios gėlės.

Kūrybiškumas ir meistriškumas – floristo profesijos pagrindas

Renginio metu netrūko profesinių įžvalgų, diskusijų ir šmaikščių pastebėjimų apie tai, kaip floristai geba net iš pirmo žvilgsnio nepatrauklius gamtos elementus paversti išskirtiniais meno kūriniais. Kūrybinį pasirodymą moderavęs Antanas Mažonas kvietė meistrus dalytis savo patirtimi, pristatyti pasirinktus meninius sprendimus ir papasakoti apie iššūkius, kilusius įgyvendinant sumanymus.

Pasirodymas suteikė progą geriau pažinti šiuolaikinę floristiką – kūrybos sritį, kurioje susijungia meninis pajautimas, techninės žinios, konstrukcinis mąstymas ir gebėjimas dirbti su įvairiomis medžiagomis. Kiekvieno meistro darbai atspindėjo savitą požiūrį į pasirinktą temą, skirtingas jos interpretavimo galimybes ir individualų kūrybinį braižą.

Žiūrovai galėjo ne tik stebėti profesionalų darbą, bet ir pasisemti praktinių žinių bei idėjų savo kūrybai. Meistrai skatino drąsiai eksperimentuoti, ieškoti netikėtų sprendimų ir nuolat tobulinti profesinius įgūdžius.