Diskutuota apie Lietuvos ir ES iniciatyvas kvalifikuotų darbuotojų rengimui bei mokymąsi darbo vietoje
2020 m. gruodžio 2 d. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narė dr. Nora Pileičikienė dalyvavo nuotolinėje konferencijoje „Lietuvos ir ES iniciatyvos kvalifikuotų darbuotojų rengimui: mokymasis darbo vietoje (pameistrystė)“.
Tardama sveikinimo žodį tarptautinės konferencijos dalyviams N. Pileičikienė pabrėžė, jog mokymasis darbo vietoje yra pats efektyviausias būdas mokytis, tačiau vis dar nepakankamai Lietuvoje praktiškai realizuojamas ir kvietė praktinėmis įžvalgomis bei žiniomis pasidalinti šios srities ekspertus. Iki 2020 metų Lietuva siekia, jog pameistrystės būdu besimokančių mokinių skaičius pasiektų 20 %. Vis dėlto, kol kas šalyje šis rodiklis tesiekia 3,1 %, nors pasirinkusiųjų mokytis pameistrystės forma įsidarbinimo rodikliai — geriausi (STRATA, 2020). Konferencijos metu diskutuota, kodėl pameistrystės vykdymas Lietuvoje toks fragmentuotas ir keliantis tiek daug iššūkių.
Pranešimo „Mokymasis darbo vietoje: problemos ir iššūkiai“ metu, N. Pileičikienė pristatė praktinio profesinio mokymo organizavimo etapus Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre. Kalbėta apie praktinį mokymą darbo vietose bei sektoriniame praktinio mokymo centre. Anot vadovės, siekiama profesinį mokymą kuo labiau priartinti prie realių darbo sąlygų, tačiau intensyvesnį pameistrystės įgyvendinimą stabdo nemažai kylančių iššūkių. Jie aktualūs ir daugeliui profesinio mokymo įstaigų Lietuvoje.
Jaučiama informacijos apie pameistrystę stoka. Ypač smulkiųjų ir vidutinių įmonių nepasiekia Inovacijų ir ekonomikos ministerijos organizuojamos priemonės pameistrystei remti. Taip pat stinga ir reklamos bei informacijos plačiajai visuomenei įvairiose visuomenės informavimo priemonėse. Susiduriama ir su menka motyvacija mokytis pameistrystės forma bei darbdaviams kylančiomis problemomis. Jie neturi tinkamos kvalifikacijos meistrų, galinčių mokyti pameistrius, neturi laisvos ir modernios įrangos bei darbo vietų pameistriams, dažnai neturi galimybės išmokyti pameistrį visų kompetencijų, numatytų profesinio mokymo programoje bei patys nenori konkurencijos. Taip pat kartais susiduriama su problema, kad nėra pakankamai darbdavių, kurie galėtų vykdyti profesinį mokymą pameistrystės forma pagal labai konkrečias sritis. Tai ypač aktualu „minkštųjų kompetencijų“ srities programoms.
Anot N. Pileičikienės, siekiant mokymąsi darbo vietoje vykdyti kokybiškai būtina susitelkti, diskutuoti ir ieškoti sprendimų visai su profesiniu mokymu susijusiai bendruomenei. Tarptautinės konferencijos metu buvo galima įsitikinti, kad mokymosi darbo vietoje problematika ypač aktuali Lietuvai.
Konferencija organizuota įgyvendinant Erasmus + strateginių partnerysčių projektą „Pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje kokybės užtikrinimo įrankiai (Bequal.app)“. Organizatoriu – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.