Direktorė apie požiūrį į profesines mokyklas: neigiami stereotipai išlieka ilgiau nei geri pavyzdžiai

Kaip keičiasi požiūris į profesinį mokymą ir kodėl neigiami stereotipai vis dar išlieka? Šias temas kartu su kitais pašnekovais aptaria Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Nora Pileičikienė. Dalijamės žurnalistės Austinos Pakalnytės straipsniu, paskelbtu portale „Bernardinai.lt“.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, profesinės mokyklos šiemet kviečia 18,2 tūkstančio stojančiųjų įgyti profesiją, o 1,6 tūkstančio gimnazistų – mokytis pasirinktų profesijos modulių.

Programos pritraukia tūkstančius jaunuolių, tačiau visuomenėje vis dar paplitęs stereotipas, kad profesinė mokykla tėra pasirinkimas tiems, kuriems nepavyko įstoti į universitetą ar sėkmingai išlaikyti brandos egzaminų. Organizacijos „Švietimas #1“ ekspertė SARA AŠKINYTĖ pabrėžia, kad tokia nuostata yra ir klaidinga, ir žalinga.

„Gerai veikianti švietimo sistema turi sudaryti stiprias skirtingas galimybes – tiek per profesinį mokymą, tiek per kolegijas ar universitetus – įgyti kokybišką išsilavinimą, reikalingas kompetencijas ir realias galimybes darbo rinkoje“, – teigia ekspertė.

Lietuva atsilieka nuo EBPO vidurkio

Daugiausia stojančiųjų kviečiama mokytis pagal transporto priemonių remontininko, elektriko, apdailininko, virėjo, suvirintojo, individualios priežiūros darbuotojo, apskaitininko, kirpėjo, paramediko ir gydomojo masažo specialisto programas.

„Stojančiųjų pasirinkimas išlieka panašus. Kaip ir pastaraisiais metais, daugiausia naujų mokinių, per keturis tūkstančius, pritraukė inžinerinių profesijų programos – šių specialistų poreikis yra vienas didžiausių. Džiugu, kad stojantieji kryptingai renkasi šias valstybei svarbias programas, jose šiemet gerokai didinome ir valstybės finansuojamų vietų skaičių“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza.

Be inžinerinių profesijų, tarp stojančiųjų populiariausios išlieka paslaugų sektoriaus, architektūros ir statybos, sveikatos priežiūros bei socialinės gerovės sritys. Vis dėlto, vertinant bendrą profesinių programų populiarumą vidurinio ugdymo srityje, statistika rodo, kad šis pasirinkimas Lietuvoje kol kas nėra dominuojantis. 

Pasak S. Aškinytės, remiantis „EBPO Education at a Glance 2025“ duomenimis, 2023-iaisiais Lietuvoje pagal profesinio mokymo programas mokėsi 27 proc. vidurinio ugdymo mokinių. EBPO šalyse šis vidurkis siekia 44 proc.

Neigiami stereotipai išlieka ilgiau nei geri pavyzdžiai

Visuomenėje vis dar sklando stereotipai apie profesinį ugdymą, tačiau realybė rodo kitokią tendenciją – profesiniuose centruose daugėja moksleivių, turinčių universiteto ar kolegijos diplomus, nes darbo rinka reikalauja ne tik teorijos, bet ir praktikos.

„Visuomenės atmintyje neigiami stereotipai išlieka ilgiau, nes geri pavyzdžiai dažnai priimami kaip savaime suprantami. O klausimas, kodėl pas mus ateina asmenys, jau turintys bakalauro ar magistro laipsnį ir padirbėję kitoje srityje, turi aiškų atsakymą. Universitetai suteikia plačius teorinius pagrindus, tačiau rinkoje dažnai prireikia konkrečių, lengvai pritaikomų ir greitai valdomų praktinių įgūdžių“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. NORA PILEIČIKIENĖ. 

Tai, teigia direktorė, leidžia arba greitai pakeisti profesinę kryptį, arba papildyti savo akademines žinias konkrečiais įrankiais, suteikiančiais konkurencinį pranašumą darbo rinkoje ar kuriant verslą.

Savo ruožtu Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centro direktorius MINDAUGAS ČERNIUS pabrėžia, kad didžiausią žalą daro visuomenėje vis dar vyraujantis stereotipas, neva profesinėje mokykloje mokosi tik silpnesni mokiniai.

„Profesinė mokykla gali pasiūlyti įgyti profesiją greičiau ir suteikti daugiau dėmesio besimokančiajam. Net ir mažiau akademinių gebėjimų turintiems žmonėms profesinis mokymas gali suteikti kompetencijų, kurios yra itin gerai apmokamos darbo rinkoje“, – teigia direktorius.

Kartu griaunamas mitas ir apie pasenusią profesinių mokyklų įrangą. „Žmonės radikaliai pakeičia nuomonę pamatę, kokiomis sąlygomis šiandien mokomasi. Naudodamosi Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos biudžeto investicijomis, profesinio mokymo įstaigos nenusileidžia geriausioms šalies įmonėms, o tam tikrais atžvilgiais jas net pranoksta“, – tvirtina N. Pileičikienė.

Privačios įmonės, pasak jos, dažniausiai investuoja tik į siaurą veiklą, o profesinė mokykla turi parengti universalų specialistą, todėl privalo turėti itin platų ir modernų įrangos spektrą.

Žmogus išlieka nepakeičiamas ir dirbtinio intelekto amžiuje

Svarstydama apie kintančius darbo rinkos poreikius, N. Pileičikienė atkreipia dėmesį į technologijų ir žmogaus santykį. Net sparčiausio skaitmeninimo proveržio ir dirbtinio intelekto plėtros eroje, direktorės nuomone, tam tikros profesijos išlieka nepakeičiamos.

„Darbai, kuriems atlikti reikia praktinių įgūdžių ir fizinio sąlyčio, negali būti visiškai automatizuoti – vis tiek reikia žmogaus įsikišimo ir kruopštaus rankų darbo. Mus supančios technologijos yra tik pagalbinis įrankis, tačiau nepakeičia profesinio meistriškumo“, – teigia ji.

Kartu N. Pileičikienė pabrėžia, kad grožio, sveikatos ir paslaugų srityse žmogus išlieka nepamainomas dėl savo jausmų, empatijos, emocinio intelekto ir gebėjimo užmegzti ryšį: „Demografiniai pokyčiai – mažėjantis gimstamumas ir visuomenės senėjimas – skatina vadinamąjį sidabrinės ekonomikos fenomeną. Tai reiškia, kad priežiūros, sveikatinimo ir asmeninių paslaugų poreikis ateityje tik augs. Žmogui visada reikės žmogaus, ir joks algoritmas to nepakeis.“

Lyginimas ir žalinga politikų retorika 

Švietimo ekspertės S. Aškinytės teigimu, kokybiškų švietimo sistemų, pavyzdžiui, Estijos ir Suomijos, pavyzdžiai rodo, kad neturėtų būti keliamas klausimas, kas geriau – aukštasis ar profesinis mokslas.

„Šių kelių funkcijos yra skirtingos. Profesinis mokymas suteikia kryptingą pasirengimą konkrečiai veiklai ir daugiau mokymosi per praktiką, o aukštasis mokslas svarbus tada, kai reikia pasirengti plačiau teoriškai. Profesinis mokymas nėra planas B – tai lygiavertis kelias“, – teigia ji.

Neigiamą požiūrį į profesinį ugdymą kartais skatina ir pačių šalies politikų vieši pasisakymai, pavyzdžiui, užuominos, kad neišlaikiusieji egzamino turės eiti tik į profesines mokyklas. Ekspertė pabrėžia, kad šalyje negali būti formuojamas įspūdis, jog šis pasirinkimas skirtas tiems, kuriems nepavyko.

Komentuodamas tokius politikų komentarus, direktorius M. Černius pastebi priežastį: „Šalies vadovai stengiasi atliepti žmonių ir įtakingos visuomenės dalies lūkesčius įgyti aukštąjį išsilavinimą.“

Svarbiausia – praktikuojantys dėstytojai

Nacionaliniame susitarime numatyta iki 2027 m. pasiekti, kad 35 proc. moksleivių rinktųsi profesinį kelią. Norint tai įgyvendinti, S. Aškinytės teigimu, bendrasis ugdymas turi būti kokybiškas visur: „Principas turėtų būti aiškus – nesvarbu, ar mokinys mokosi gimnazijoje, ar profesinėje mokykloje. Dvylika klasių jis privalo baigti turėdamas tvirtus pagrindinius gebėjimus – skaitymo, matematinio raštingumo, kritinio mąstymo.“

Galiausiai, vertindama valstybės teikiamą paramą ir išteklius, N. Pileičikienė akcentuoja, kad svarbiausia profesinio mokymo ašis – praktikuojantys dėstytojai.

„Valstybė mums duoda išties daug, tačiau didžiausia bėda – dirbančių ir sąmoningų specialistų trūkumas. Visgi mes nenorime, kad mokykloje dirbtų asmenys, kurių vienintelis darbas – tik mokyti. Neatsiejamas ryšys su darbo rinka išlieka tada, kai žmogus papildomai atlieka ir praktinį darbą. Pavyzdžiui, kai kurie mūsų paramedikų mokytojai dirba greitosios medicinos pagalbos stotyje, todėl pamokose nagrinėja realias šiandienes situacijas“, – apibendrina centro direktorė.