Būsimųjų floristų darbuose – ne tik gėlės, bet ir tvarūs dekoro sprendimai
„Floristika jau seniai neapsiriboja vien puokščių komponavimu ar gėlių dekoru. Šiandien būsimieji floristai mokosi kurti ir išskirtinius interjero objektus, eksperimentuoja su medžiagomis, ieško tvarių sprendimų bei atranda naujas kūrybos formas“, – sako Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro floristikos profesijos mokytoja Giedrė Lisina. Anot floristės, mokiniai savo darbuose mokosi jungti estetiką, technologijas bei atsakingą požiūrį į aplinką.
Vienas iš kūrybinių darbų, kuriuos įgyvendina floristikos mokiniai, – dekoratyvinių vazų gamyba iš antrinių žaliavų. Tai puiki proga mokiniams susipažinti su formų kūrimu, medžiagų savybėmis, paviršių formavimu bei tvaraus dizaino principais. Tokie kūrybiniai projektai leidžia ugdyti ne tik floristinius gebėjimus, bet ir platesnį meninį bei technologinį mąstymą.
Floristikos pamokose – kūryba iš antrinių žaliavų
Vazų pagrindui naudojami įvairūs buityje ar profesinėje aplinkoje jau panaudoti daiktai ir medžiagos – indai, kuriuose transportuojamos skintos gėlės, seni žurnalai, popierius ar kartono dėžės. Iš jų formuojamas būsimos vazos karkasas, leidžiantis išgauti norimą objekto dydį ir formą.
„Eksperimentuojame ir ieškome naujų būdų, kaip išgauti didesnį tūrį nenaudojant didelio kiekio makulatūros. Kartono dėžes smulkiname į juostas ir jas tarpusavyje susegame. Tokiu būdu sukuriame vazos pagrindą, kuris vėliau dengiamas papildomais sluoksniais ir formuojamas popieriaus mase“, – pasakoja G. Lisina.
Dekoratyvinių vazų gamybos darbams buvo panaudotas vaisių ir daržovių transportavimo metu naudotas popierius. Surinkta žaliava pirmiausia susmulkinama ir mirkoma karštame vandenyje, kol suyra ir tampa tinkama perdirbimui. Vėliau specialios popieriaus perdirbimo mašinos pagalba ji paverčiama vientisa mase lipdymui. Siekiant užtikrinti medžiagos tvirtumą naudojamas lipalas, o pati masė sluoksniais dengiama ant suformuoto vazos karkaso.

Pasak profesijos mokytojos, visas procesas reikalauja nemažai kruopštumo ir kantrybės, nes kiekvienas sluoksnis turi tinkamai išdžiūti. Kartais galutiniam rezultatui pasiekti prireikia net daugiau nei savaitės. „Didžiausias iššūkis yra išlaikyti norimą formą ir proporcijas. Kuo didesnis objektas, tuo daugiau techninių sprendimų reikia apgalvoti“, – sako G. Lisina.
Mokiniai pamokų metu, išbandydami šią techniką, dažniausiai individualiai gamina nedidelius indus, kad galėtų nuo pradžios iki pabaigos pereiti visus kūrybos etapus ir praktiškai susipažinti su medžiagos savybėmis. Vėliau šie kūriniai gali būti naudojami kaip dekoratyvinės vazos ar vazonai gėlėms bei augalams. Tokie gaminiai skirti vidaus erdvėms, tačiau siekiant ilgaamžiškumo jų paviršius gali būti padengiamas skaidria apsaugine medžiaga, kuri palengvina priežiūrą ir suteikia daugiau atsparumo.


Floristikos pamokose mokiniai susipažįsta ir su įvairiomis technologijomis bei medžiagomis, kurios dažniau siejamos su dekoru ar net statyba. „Floristai dekoro gamyboje pasitelkia ne tik įvairias technikas ir technologijas, bet ir medicininį gipsą, parafiną. Profesinio mokymo centre turime ir parafino traukos spintą. Dažnai prireikia šlifavimo įrangos – elektrinio šlifuoklio, naudojame diskinį pjūklą bei įvairias statybines medžiagas, pavyzdžiui, plytelių klijus, tinką ar betoną“, – dalinasi profesijos mokytoja.
Floristika šiandien: daugiau kūrybos ir laisvės
G. Lisina sako pastebinti, kad floristikoje atsiranda vis daugiau kūrybinės laisvės ir drąsos eksperimentuoti. Anot jos, šiandien floristai vis dažniau ieško netradicinių sprendimų, derina skirtingas medžiagas, technologijas ir kuria ne tik gėlių kompozicijas, bet ir įvairius dekoro objektus bei erdvinius sprendimus.
„Mes mažiau bijome laužyti standartus, kai kuriais atvejais nepaisome nusistovėjusių taisyklių, bet sakyčiau, kad kartais tai ir leidžia sukurti kai ką netikėto. Kai bijome sulaužyti nusistovėjusias taisykles, stabdome save ir neišbandome visų galimybių. O darant ir klystant gali gimti labai įdomių naujų dalykų“, – sako profesijos mokytoja.
Pasak jos, keičiasi ne tik kūrybinis požiūris, bet ir darbų mastelis. Vis daugiau dėmesio skiriama didesniems, funkcionalesniems ir vizualiai įspūdingesniems dekoro objektams, kurie tampa svarbia interjero ar renginių erdvių dalimi.
