Subtilus interviu su... / 2015-03-05

Rytis - aistringas sporto mylėtojas

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro bendruomenei prieš kurį laiką buvo pristatyta idėja, susijusi su geresniu vienas kito pažinimu. Tai tam tikras interviu tipas, kurio metu klausiama pačių įvairiausių dalykų, o pašnekovas taip atskleidžia save, pasidalina mintimis. Pavadinkime tai subtiliu interviu, o šį kartą – jis su Ryčiu Rutkausku.

Ryčiui Rutkauskui 32 metai. Jis yra įgijęs teologijos licenciato laipsnį, vedęs ir turi dvi dukras. Rytis Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro Kosmetikos skyriuje užima vertybinio ugdymo mokytojo pareigas, treniruoja futbolo komandą, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje.

Kas Tave įkvepia?

Mane įkvepia šeima. Tai yra mano gyvenimo pagrindas.

Gražiausias filmas?

Gražiausias filmas, hm... įdomus klausimas. Vieno mėgstamiausio neturiu, bet galbūt galėčiau išskirti „Titaniką“, kuris, tuo metu, kai pasirodė, buvo tikrai įspūdingas. Ir dar „Įsikūnijimas“.

Stipriausias Tavo prisirišimas?

Futbolas, nes tai mano hobis, mano aistra ir be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo.

3 svarbiausios moters savybės?

Moteris turi būti išmintinga, aistringa ir darbšti.

3 svarbiausios vyro savybės?

Visų pirma vyras turi būti džentelmenas, mandagus ir ištikimas.

Ko norėtum išmokti?

Groti gitara. Tai yra svajonė, kurios niekaip neprisiruošiu įgyvendinti. Ši svajonė visą laiką kabo virš manęs. Gal dar išsipildys.

Ką Tau reiškia būti savimi?

Tai reiškia būti Ryčiu. Visi mes esame skirtingi ir buvimas savimi mane daro Ryčiu, ir todėl esu toks, koks esu. Aš esu.

O kas yra Rytis?

Rytis yra vyras, turintis šeimą: žmoną, dvi mergaites; yra išsilavinęs, pareigingas, mylintis.

Ko, savo pavyzdžiu, mokai vaikus?

Pietauti ir vakarieniauti kartu prie bendro stalo degant žvakei. Tiesiog turėti tokią tradiciją – stalo kultūrą.

Savo vaikams niekada neleidžiu valgant sėdėti atskirai ar prie televizoriaus. Tai rodau savo pavyzdžiu.

Už ką žmonės Tau dėkoja?

Galbūt už mano paprastumą. Už tai, kad nesu labai išrankus. Už tai, kad esu paprastas, bet neprastas:) Na, aš taip įsivaizduoju. Kad nebandau būti tuo, kuo nesu ir esu toks, koks esu, ir tuo džiaugiuosi.

Kas Tau yra laisvė?

Egzistencinis klausimas. Laisvė yra mylėti ir daryti tai, ką nori. Jaučiuosi laisvas kai esu laimingas, kai turiu mylimus žmones šalia, kai džiaugiuosi gyvenimu: gamta,  darbu, tėvyne ir tuo, jog esu kažkam reikalingas. Tai ir yra laisvė – kai gali pasireikšti, parodyti savo darbus, kai nesi uždarytas rėmuose. Tai puiki galimybė tobulėti kaip žmogui ir kaip pedagogui - pamokyti būti laisvais ir laimingais kitus. Tik svarbu, kad ta laisvė nevirstų priklausomybe kažkam, ar nuo kažko.

Mėgstamiausias Tavo garsas?

Tyla. Mes kasdien girdim labai daug visokiausių pašalinių garsų, kaip va ir dabar, šnekantis, kurie vargina, todėl tylą labai vertinu. Ji man yra svarbi, nes tai yra galimybė pažvelgti į save, susikoncentruoti. Tada girdi save, girdi ką tau Dievas nori pasakyti, o ne aplinkiniai.

Sunku ar lengva ilgai išbūti tyloje?

Praktikuoju trumpesnes tylos akimirkas, nes nėra lengva ilgai išbūti tyloje. Manau, kad buvimas tyloje yra treniruotė, nes prie tylos reikia pratintis. Aš nesu labai didelis asas šioje srityje, nes tai padaryti sunku, kai aplinkui daug triukšmo – todėl visai dienai neatsiriboju, bet valandą per dvi-tris dienas aš bėgioju arba vaikštau. Vienas. Tokia mano tylos praktika - tada pailsiu, atsiriboju nuo visko.

Kas yra svarbiausia dienoje?

Dienoje svarbiausia turėti ritmą ir dienotvarkę. Kai turi dienotvarkę, tada žinai, ką turi daryti ir kur eiti. Nes kai esi išsiblaškęs, nesusidėlioji nieko, tai tada viskas šuniui ant uodegos.

Kokį darbą galėtum daryti neatlygintinai?

Sniegą kasti galėčiau. Man labai patinka kasti sniegą. O vasarą galėčiau daržą lieti. Irgi patinka.

Ką darai, kai nežinai ką daryti?

Tai tada nieko nedarau. Tiesiog palieku, kad išsispręstų savaime, nes geriau nelįsti, kai neišmanai. O jei yra konkreti situacija, tuomet pavedu viską Dievui ir sakau: žinai ką, Dieve, tai yra Tavo biznis, Tu ir tvarkyk šituos reikalus. Tada vakare užmiegu su šia mintimi ir ryte atsikeliu jau žinodamas. Sakau – bus šitaip ir ne kitaip. Aš viską pavedu Dievui. Čia yra jo darbas. Nes jeigu užsikrausi Jo darbus, tai labai greitai pavargsi.

Ką patartum žmogui, kuris yra dar neatradęs savęs?

Giliai kvėpuoti, gerai maitintis, daug šypsotis, bendrauti su kitais žmonėmis ir svarbiausia juos mylėti. Tada ir tave mylės ir tikrai atrasi viską, ko nori ir kas esi.

O ką patartum liūdinčiam žmogui?

Gerai maitintis. Valgyti daug šokolado, nes šokoladas kelia nuotaiką, ir stengtis praleisti laiką ne vienumoje, pasivaikščioti, susirasti hobį, mylimą užsiėmimą, kuo daugiau gerų emocijų. Galų gale eiti sniego kasti.

Laukite kitų interviu