Ugdymo strategija

Ugdymas centre grindžiamas katalikiškąja pasaulėžiūra, šv. Ignaco patirties, apmąstymo ir veiksmo pedagogine paradigma, kuri, atsižvelgiant į mokymosi kontekstą ir į pedagoginį procesą, nurodo būdus, kaip paskatinti mokinius atsiverti augimui per tiesos pažinimą ir gyvenimo prasmės ieškojimą. Besimokantieji sukaupia ir apmąsto savo turimą patirtį, kad išskirtų tai, ką jie jau supranta ir išreiškia tokiomis kategorijomis kaip faktai, vertybės, įžvalgos, intuicijos ir visa tai panaudoja apmąstydami mokomąjį dalyką. Čia atmintis, supratimas, vaizduotė ir jausmai panaudojami tam, kad mokinys suvoktų mokymosi prasmę ir vertę, atskleistų ryšį su kitais žinių ir veiklos aspektais, suprastų tolimesnių tiesos ieškojimų svarbą.

Ugdymo metodologija VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre paremta teorijos praktikavimu ir praktikos teorizavimu, kurį pagrindė socialinių mokslų daktarė Sigita Grigaliūnienė.

Ugdymo programą įtaką profesinio rengimo įstaigos vizija, misija, strategija, mokymo turinys (mokymo programą), mokytojai, įstaigos bendruomenė, mokymo/si metodai, mokymo/si aplinka. Ji derinama su Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos norminiais reikalavimais, darbo rinkos tendencijomis, profesinio rengimo moksliniais tyrimais, mokinių ir jų tėvų lūkesčiais.

Mokymo turinys formuojamas vykdant profesinio mokymo ar vidurinio ugdymo programas ir standartų reikalavimus. Ugdymo programa realizuojama remiantis turinio dvejybiškumo principu:

• 60 proc. turinio skiriama mokymo programos reikalavimams įvykdyti ir mokymo turinio branduoliui perteikti tradiciniais mokymo ir mokymosi metodais. Prioritetas teikiamas profesinių ir esminių kompetencijų ugdymui.

• 40 proc. turinio skirta įgytų žinių ir gebėjimų įtvirtinimui taikant aktyviuosius mokymo ir mokymosi metodus, mokymąsi per patirtį, projektus, mokymo dalykų integruotas pamokas. Pagrindinis prioritetas čia teikiamas bendrųjų kompetencijų ugdymu/si. Tai - Bendrųjų kompetencijų ugdymo programa,kuri remiasi bendrųjų kompetencijų koncepcija (R.Laužackas, 1999), kur bendrosios kompetencijos traktuojamos ne kaip kvalifikacijos sudėtinė dalis, bet kaip holistinė asmens galimybių raiška, akcentuojant individo asmenines savybes, vertybines nuostatas bei gebėjimą realizuoti sukauptą potencialą ir patirtį veikloje.

Ugdymas grindžiamas šiomis holistinėmis nuostatomis:

• Filosofija/psichologija – galimybė išryškinti/išsiryškinti vertybines nuostatas mokymosi aplinkoje;
• Ekologija –mokymas/išmokymas, tam tikros aplinkos, kurioje vyksta mokymas formavimas/sis;
• Kultūra – mokymas/išmokymas, tam tikrų normų ir taisyklių mokykloje formulavimas/sis, formavimas/sis ir jų vykdymas (mokykloje, mokymo programoje, bendruomenėje ir t.t.);
• Verslumas – mokymas/išmokymas, kaip bendruomeninių ir asmeninių reikmių derinimas.